Rinkos dalyviai tvirtina, kad tokiu būdu visiškai išjungti internetą Kyjive ar visoje Ukrainoje neįmanoma. Nėra vieno taško, į kurį smogus šalis liktų be interneto. Tačiau šių atakų logikos nereikėtų susiaurinti tik iki teroro. Jų tikslas gali būti ne interneto sunaikinimas, o jo kokybės pabloginimas ir atsarginių maršrutų perkrovimas – o tai sukeltų didesnį ryšio vėlavimą ir nestabilų tinklo veikimą.
Tai nėra blogiausias scenarijus – nes rusai jau pradėjo smūgius ir į mobiliojo ryšio operatorių infrastruktūrą, kur pasekmės gali būti dar didesnės. Ar tokios atakos gali pabloginti ryšį Ukrainoje, kur yra telekomunikacijų infrastruktūros silpnosios vietos, ir kodėl mobiliojo ryšio tinklas gali pasirodyti žymiai pažeidžiamesnis? Apie tai rašo „Ekonomična Pravda“.
Nuo duomenų centrų iki mobiliojo ryšio operatorių
Rugsėjo 23 d. Kyjivo centre rusų dronai atakavo pastatą, kuriame įsikūręs vienas iš sostinės duomenų centrų. Keletas reaktyvinių raketų per valandą pataikė į verslo centrą, ten kilo gaisras.
Vėliau tą pačią dieną kitoje miesto dalyje dronai pataikė į panašų duomenų centrą. Vakare agresorius atakavo dar vieną objektą, kuriame buvo įsikūręs duomenų apdorojimo centras.
Per vieną dieną rusai keliuose Kyjivo rajonuose atakavo mažiausiai tris duomenų centrus, kuriuose buvo įrengta interneto paslaugų teikėjų įranga. Kai kurie iš jų pranešė apie veiklos sutrikimus. Skaitmeninės ekonomikos ministerija pareiškė, kad problemų su prieiga prie interneto kilo maždaug 100 000 abonentų.
Susiję straipsniai
Remiantis „EP“ vertinimais, nuo rugsėjo galėjo būti atakuoti mažiausiai devyni sostinės duomenų centrai. Kai kurie objektai buvo atakuojami pakartotinai. Pavyzdžiui, verslo centras „Protasiv Jar“, kuriame veikė „Cosmonova“ duomenų centras, buvo užpultas du kartus. Dėl to įmonė sustabdė šio objekto veiklą. Po keturių dienų rusai toliau smogė mobiliojo ryšio operatorių infrastruktūrai. Pavyzdžiui, „Kyivstar“ pranešė, kad į vieną iš jos pastatų pataikė dronas, o Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad buvo sunaikinta „Vodafone“ įranga.
Smūgiai interneto paslaugų teikėjų ir mobiliojo ryšio operatorių tinklams pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau nuo rugsėjo 23 d. jie įgavo kitokį mastą. Per keletą dienų buvo užpulti nemažai duomenų centrų, tarp kurių buvo rinkai svarbūs objektai.
Pavyzdžiui, dėl Rusijos atakos buvo sunaikintas duomenų centras, kuriame buvo įsikūręs hostingo teikėjo „MiroHost“ įrenginiai. Pasak jo įkūrėjo Aleksandro Olšanskio, „MiroHost“ bent jau artimiausius tris mėnesius negalės atkurti savo infrastruktūros veiklos Ukrainoje.
Dėl to sutrikimai paveikė valstybines skaitmenines paslaugas. Visų pirma, kilo problemų su registrų veikimu ir elektronine registracija Vidaus reikalų ministerijos paslaugų centruose.
Išpuoliai prieš duomenų centrus paveikė ir televizijos veiklą. Su pertrūkiais transliavo kanalai „Armija TV“, „Novyny.Live“, „Mes – Ukraina“, „Pirmasis visuomeninio transliuotojo kanalas“, „STB“, „1+1“, „5 kanalas“, „Visuomeninis sportas“ ir „Visuomeninė kultūra“.
Papildomas įrodymas apie išpuolius tapo Rusijos kariuomenės 50-osios atskirosios bepiločių sistemų brigados „Variag“, kurią lygina su „Rubikon“ padaliniu, vaizdo įrašas. Vaizdo įraše kareiviai pareiškė, kad Kyjive buvo sunaikinta mažiausiai vienuolika duomenų centrų.
Tiksliai nustatyti vaizdo įraše užfiksuotų smūgių datas neįmanoma, tačiau dalis parodytų atakų, atrodo, vyko rugsėjo 23–27 d. Visų pirma, ten aiškiai matyti smūgis į bendrovės „Datagroup“ duomenų centrą, įvykęs rugsėjo 25 d.
Valdžia buvo priversta reaguoti. Po Vyriausybės posėdžio prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad jame buvo priimti atskiri sprendimai dėl duomenų centrų ir kitų ypač svarbių ryšių objektų apsaugos. „Ekonomična Pravda“, Ukrainos valdžia ruošiasi blogiausiam scenarijui. Pasak ministro pirmininko Serhijaus Koreckio, dėl Rusijos smūgių išliks didelio masto interneto sutrikimų rizika.
Kas atsitinka, kai atakuojamas duomenų centras
Duomenų apdorojimo centruose laikoma didžioji dalis skaitmeninių paslaugų, kuriomis ukrainiečiai naudojasi kasdien. Ten esantys serveriai ir duomenų saugojimo sistemos užtikrina svetainių, programėlių, valstybinių registrų ir bankų veikimą.
Duomenų apdorojimo centrai svarbūs interneto paslaugų teikėjams, nes juose laikomi jų paslaugų veikimui reikalingi ištekliai. Kalbama apie žiniatinklio serverius, pašto ir DNS serverius, debesijos infrastruktūrą, interneto paslaugų teikėjų ir jų klientų įrangą.
Pasak interneto infrastruktūros ir domenų sistemos eksperto Dmytro Kochmaniuko, dalis įmonių nuomojasi pajėgumus keliuose duomenų centruose, kitos turi savo patalpas arba derina abu modelius. Infrastruktūros paskirstymas tarp kelių vietų padidina tinklo atsparumą.
Duomenų centro atkūrimas po smūgio – sudėtingas ir ilgas procesas. „Tai ne tik patalpos su serveriais, bet ir didžiulė inžinerinė sistema, apimanti elektros tiekimą, generatorius, aušinimą, ventiliaciją, fizinės prieigos sistemas ir tinklo infrastruktūrą. Vieno ar kelių tokių elementų sugadinimas gali padaryti visą objektą netinkamą darbui“, – priduria Kochmaniukas.
Taigi, net jei duomenų centro pastatas būtų apgadintas, bet serveriai nepatirtų žalos, tai vis tiek gali sutrikdyti jo veiklą. Tačiau tai nebūtinai reiškia duomenų praradimą.
Jei naujausios atsarginės kopijos saugomos kitoje nepriklausomoje vietoje, duomenis galima atkurti. Tačiau tam reikia užtikrinti skaičiavimo išteklius, sukonfigūruoti sistemas ir atkurti jų veikimą. Taigi, smūgio pasekmės priklauso nuo to, kaip organizuotas konkrečios paslaugos darbas.
Prasidėjus plataus masto karui, didelė dalis valstybinių registrų ir skaitmeninės infrastruktūros buvo perkelta į debesiją ir atsargines aplinkas užsienyje. Kitaip tariant, Rusijai duomenų centro sunaikinimas negarantuoja ilgalaikio paslaugos nutraukimo. Atakų poveikis pasireiškia laikinais sutrikimais, prieigos praradimu, įrangos sugadinimu ir būtinybe atkurti arba perkelti infrastruktūrą.
Be to, tenka atkurti prieigą prie interneto. Sugadinti interneto paslaugų teikėjo maršrutizatoriai ar kabeliai gali palikti abonentus be ryšio net ir tada, kai jiems reikalinga paslauga toliau veikia. Tokiu atveju reikalingi išlikę atsarginiai maršrutai ir įranga arba tinklo remontas.
Gali sumažėti greitis
Rusijos smūgių logiką galima atsekti remiantis rugsėjo 23 d. įvykiais. Vienas iš nukentėjusiųjų tą dieną buvo interneto paslaugų teikėjas „Pavutina“, kuris pranešė vartotojams apie tinklo veikimo sutrikimus. Pasak bendrovės bendrasavininkio ir direktoriaus Aleksandro Arutiuniano, tai buvo trečiasis smūgis infrastruktūrai, tačiau tąkart įranga buvo pažeista beveik vienu metu keliose vietose.
„Pirmieji du smūgiai neturėjo tokių pasekmių, nes atsarginės sistemos veikė geriau, o pažeidimai nebuvo tokie vienalaikiai. Trečiosios atakos metu nukentėjo iš karto dvi vietos. Dėl to atkūrimas nevyko automatiškai, ir dalis vartotojų liko be ryšio nuo vienos iki dviejų valandų. Vėliau remonto brigados atkūrė tinklo veikimą“, – pasakojo A. Arutiunianas.
Atrodo, kad rusai stengiasi smogti ne tiek atskiriems valstybiniams paslaugų teikėjams, kiek prieigos prie tinklo infrastruktūrai. Tam jie puola didelius duomenų centrus, kuriuose sutelkta kelių interneto paslaugų teikėjų įranga.
Pasak „EP“ apklaustų rinkos dalyvių, tokiu būdu atimti iš ukrainiečių internetą neįmanoma, nes interneto paslaugų teikėjų mazgai yra ne tik duomenų centruose. „Pastaraisiais metais tinklų decentralizacija paspartėjo. Operatorius turi ne vieną, ne du ar penkis mazgus, o žymiai daugiau. Prireikus atsarginę įrangą galima įdiegti kitoje vietoje. Dažnai tai vyksta automatiškai, o po rimtesnių gedimų į pagalbą atskuba inžinieriai“, – aiškina A. Arutiunianas.
Jei Ukrainos tinklai turi daug jungčių ir atsarginių maršrutų, ko gali tikėtis rusai, atakuodami duomenų centrus?
„EP“ šaltiniai teigia, kad taikiniu gali tapti interneto paslaugų teikėjų mazgai ir duomenų mainų taškai. Pirmieji užtikrina operatorių tinklų veikimą, o antrieji leidžia tinklams perduoti duomenis vieni kitiems. Ukrainoje yra apie 20 duomenų mainų taškų. Kiekvieno iš jų įranga gali veikti vienoje ar keliose vietose.
Dalis tokių objektų praradimas nesukels visuotinio interneto atjungimo šalyje. Jei išliko alternatyvūs ryšio kanalai, interneto paslaugų teikėjai gali nukreipti srautą per kitus operatorius, tiesioginius ryšius ir užsienio keitimosi duomenimis taškus. Tai panašu į kelio uždarymą, kai eismą galima nukreipti aplinkkeliais. Tinklams, neturintiems tokios apylankos, gedimas gali reikšti ryšio praradimą.
Tačiau problema gali būti kitur. Alternatyvūs maršrutai dažnai turi mažesnį pralaidumą ir nėra pritaikyti didėjančiai apkrovai. Tuomet vartotojai gali susidurti su greičio sumažėjimu ir ryšio nutrūkimais.
Apie tokį scenarijų po Rusijos smūgių pranešė interneto paslaugų teikėjas „Fiberlink“. Dėl vieno iš pagrindinių partnerių infrastruktūros pažeidimų įmonė nukreipė srautą į atsarginį kanalą ir įspėjo abonentus apie laikiną greičio sumažėjimą. Vėlesni pažeidimai gali sukelti dar didesnius sutrikimus.
D. Kochmaniuko teigimu, ryšio kokybės ir duomenų perdavimo greičio pablogėjimas gali būti realus scenarijus. Bet kuriuo atveju papildomos išlaidos infrastruktūros atstatymui, avarinių brigadų darbui ir atsarginių linijų tiesimui tenka operatoriams. Jei tokios atakos tęsis, tai, greičiausiai, turės įtakos fiksuotojo interneto paslaugų kainai abonentams.
„Operatoriai turės dar labiau decentralizuoti tinklus ir didinti mazgų bei atsarginių vietų skaičių, o tai didina paslaugų savikainą. Reikės daugiau įrangos, daugiau personalo, daugiau išteklių šios infrastruktūros priežiūrai ir palaikymui“, – sako A. Arutiunianas.
Mobiliojo ryšio operatorių infrastruktūra
Papildoma rizika susijusi ir su mobiliojo ryšio tinklais. Jei po rugsėjo 27 d., kai okupantai smogė dviejų mobiliojo ryšio operatorių objektams, tokie smūgiai tęsis, tai gali sukelti dar neigiamesnes pasekmes nei atakos prieš duomenų centrus.
Rusams nebūtina smogti į dešimtis tūkstančių bazinių stočių. Žymiai pažeidžiamesnis taikinys gali būti mobiliojo ryšio tinklo branduolys. Jis užtikrina abonentų registraciją, skambučius, SMS žinutes ir prieigą prie mobiliojo interneto.
Jei smūgiai paveiks kritines branduolio funkcijas ir viršys rezervavimo galimybes, pasekmės gali priminti kibernetinę ataką prieš „Kyivstar“, kai milijonai abonentų neteko galimybės skambinti, siųsti SMS ir naudotis mobiliuoju internetu.
Operatoriai kuria rezervinę infrastruktūrą, tačiau sukurti pilnavertį branduolį yra sudėtingiau nei įdiegti atsarginę įrangą atskirame mazge. Remiantis „EP“ pašnekovų vertinimais, dar vieno branduolio sukūrimas kiekvienam operatoriui gali kainuoti 40–50 mln. dolerių. Kiek rezervavimo lygių reikės turėti, jei smūgiai tokiai infrastruktūrai taps sisteminiai – tai lieka atviras klausimas.
„EP“ šaltiniai teigia, kad valstybė ir operatoriai stiprina kritinių tinklo elementų rezervavimą. Dalis sprendimų buvo priimta neseniai, o jų įgyvendinimas reikalauja laiko. Jei Rusijos atakos bus nukreiptos į mobiliojo ryšio infrastruktūrą, rizika ryšiui gali tapti dar didesnė.
Ką tai reiškia vartotojams? Kritinėje situacijoje verta turėti kelis prieigos prie tinklo kanalus. Pavyzdžiui, fiksuotą internetą iš vieno tiekėjo ir mobilųjį ryšį – iš kito. Kuo daugiau nepriklausomų būdų išlikti prisijungusiam, tuo mažesnė tikimybė prarasti ryšį per didelio masto atakas, rašo „Ekonomična Pravda“.