Tyrimo metu, kurį atliko Vengrijos nacionalinis muziejus ir Nacionalinis archeologijos institutas, pradžioje buvo identifikuotas didelis bronzinis indas ir dvi spiralės formos bronzinės apyrankės. Tačiau kai artefaktai kartu su aplinkiniu dirvožemiu buvo nugabenti į laboratoriją, atlikus mikrokasinėjimus buvo rastas trečiasis spiralės formos papuošalas.
Netikėtas atradimas mūšio lauke Mezőkeresztesas yra įsikūręs šiaurės rytų Vengrijoje, regione, kuriame 1596 m. spalio 22–26 d. vyko Kereszteso mūšis – vienas iš svarbiausių susidūrimų Osmanų ir Habsburgų konfliktuose.
Mūšio lauko tyrimai, kuriuos Vengrijos nacionalinis muziejus vykdo jau maždaug dešimt metų, apima daugiau nei 100 kvadratinių kilometrų plotą, nustatytą remiantis istoriniais dokumentais. Ieškodami karo pėdsakų atliekant lauko tyrimus ir naudodami metalo detektorius, archeologai taip pat registruoja įvairių laikotarpių radinius.
Susiję straipsniai
Naujausias atradimas prasidėjo nuo to, kad savanoris pastebėjo savo metalo detektoriaus signalą. Tyrėjai nustatė, kad šie tarpusavyje susiję bronziniai daiktai nebuvo tiesiog atsitiktinai išsibarstę radiniai, bet sudarė lobį, sąmoningai paliktą žemėje kaip vieną visumą.
Remiantis artefaktų formomis ir puošyba, šis radinys datuojamas maždaug XIII–XI a. pr. m. e. Tai reiškia, kad lobis buvo paslėptas žemėje maždaug prieš du su puse tūkstančio metų iki mūšio.
Trečiasis papuošalas
Užuot atskyrę artefaktus lauke, kasinėjimų komanda juos iškasė kaip vieną dirvožemio bloką. Tai užtikrino, kad būtų išsaugotos pirminės daiktų padėtys, o tai leido atlikti kruopštesnį tyrimą laboratorijoje.
Remiantis 2026 m. lapkričio 4 d. Vengrijos nacionalinio muziejaus pranešimu, mikrokasinėjimus atliko muziejaus priešistorinės kolekcijos archeologas dr. János Gábor Tarbay ir geografas András Gömöri. Mezőkeresztes mūšio lauko tyrimų vadovas Gábor Bakos parengė trimatę šių darbų dokumentaciją.
Tyrėjai sluoksnis po sluoksnio nuvalė dirvožemį aplink radinius, kiekvieną etapą užfiksuodami nuotraukomis ir 3D modeliais. Šis metodas leidžia iš naujo ištirti, kokiose pozicijose radiniai buvo išdėstyti indo viduje ir kaip jie buvo susiję tarpusavyje.
Atliekant šiuos tyrimus, šalia dviejų spiralinių apyrankių, pastebėtų per pirminę apžvalgą, buvo rastas trečiasis pavyzdys. Taip pat yra galimybė, kad restauratoriai, valydami likusį dirvožemį iš papuošalų vidaus, gali aptikti mažesnių metalinių daiktų.
Vėlyvojo bronzos amžiaus laikotarpiu buvo įprasta brangiojo metalo daiktus dėti į indus ir palikti juos žemėje. Tačiau kadangi tokios radinių grupės dažnai iškasamos be išsamaus jų pirminio archeologinio konteksto dokumentavimo, svarbi informacija apie daiktų išdėstymą dažnai prarandama.
Vienas iš aspektų, dėl kurių Mezőkeresztes lobis yra reikšmingas, yra tai, kad indą ir jo turinį buvo galima ištirti kontroliuojamomis sąlygomis. Pasak muziejaus atstovų, tai pirmas kartas, kai Borsodo regione tokio kokybės bronzos radinių grupė tirta taikant mikrokasinėjimų metodą.
Šie tyrimai gali suteikti naujos informacijos apie tai, kaip indas buvo naudojamas prieš jį užkasant. Tačiau kol kas nežinoma, kodėl lobis buvo užkastas ir ar tai buvo susiję su ritualine praktika, ar turėjo kitą tikslą, rašo „Arkeonews“.