Pasaulinės sveikatos organizacijos vertinimu, 2012 metais alkoholis tapo 3,3 mln. mirčių priežastimi (5,9% nuo bendro skaičiaus). JAV reguliuotojai alkoholinius gėrimus vadina trečia pagal svarbą išvengiama mirties priežastimi; pirmąją vietą užima tabakas, antrą – blogas maitinimasis ir fizinio aktyvumo trūkumas. Rusijoje dėl piktnaudžiavimo alkoholiu kasmet miršta maždaug pusė milijono žmonių, (Lietuvoje – apie 4000 red. past.). Be akivaizdžios naštos sveikatos apsaugos sistemai, girtuoklystė smarkiai apkrauna ir teisėtvarką, komunalines tarnybas ir t.t. Kitaip tariant, jei žmonės negertų, šalys teoriškai būtų turtingesnės, o miestai švaresni ir saugesni.
Tačiau žmonėms alkoholis patinka. Apie jį, kaip apie socializacijos katalizatorių, tam tikra prasme sukasi civilizacija. Yra netgi teorija, skelbianti, kad žmonių protėviai iš medžių ant žemės nusileido būtent ieškodami alkoholio – ant žemės rūgtelėję vaisiai buvo geresnis energijos šaltinis už nokstančius ant šakų, – o paskui jis stimuliavo žmogaus kūrybingumą ir paspartino kalbos, meno ir religijos vystymąsi.
Alkoholio poveikį ir žalą daugiau nei 20 metų tyrinėjantis D. Nuttas tvirtina galintis išspręsti šią prieštarą – pasiūlyti gėrimą, suteikiantį problemas atitolinantį malonų linksmumo jausmą, tačiau nedarantį tokios žalos ir nesukeliantį priklausomybės, kaip tikras alkoholis. Jis nežalos kepenų, kraujotakos sistemos, širdies, smegenų ir kitų organų. 2013 metais tyrėjas papasakojo, kad išskyrė cheminius junginius, veikiančius panašiai kaip alkoholis, tačiau kurių neįmanoma perdozuoti. Šie junginiai, kaip ir etanolis, veikia GABA receptorius, dėl ko galvos smegenyse gaminama daugiau dopamino ir serotonino, – taip randasi malonumas dėl alkoholio vartojimo. Tačiau „sintetinio alkoholio“ poveikis bus selektyvus ir dėl to bus galima išvengti koordinacijos sutrikimo ir pagirių, teigiama Imperinio Londono koledžo svetainėje.
D.Nuttas paaiškino „The Guardian“, kad jo sintetinis alkoholis – kaip jis pats vadina, „alkosintas“ – yra benzodiazepinų darinys – medžiagų, pasižyminčių raminančiu (sedatyviniu) poveikiu, dabar naudojamų gydant nerimą, nemigą ir taip – narkotikų ir alkoholių vartojimo nutraukimo (abstinencijos) sindromą. Neurofarmokologas tvirtina, kad „alkosintas“ nėra raminamųjų vaistų analogas.Be to, jis tikina, kad junginio poveikį bus galima „išjungti“ – tai yra, kaip mat išblaivinti žmogų.
Kad galėtų pardavinėti „alkosintą“, 2016 metais D.Nuttas įkūrė kompaniją „Alcarelle“, kurioje dabar dirba keli gydytojai ir farmokologai. Mokslininkai, kaip ir anksčiau, nesutinka paskelbti savo preparato sudėties. Dar žinoma, kad tyrėjai, ieškodami tinkamo, patikrino beveik šimtą junginių – ir kad yra tam tikri apribojimai: pavyzdžiui, junginio negalima naudoti vyne ar aluje, nes jis keičia gėrimų skonį. Dėl to „Alcarelle“ preparatą planuoja pardavinėti kaip atskirą gėrimą. Kaip sako D.Nuttas, malonus apsvaigimo efektas su trimis pirmosiomis „alkosinto“ porcijomis (tai atitinka maždaug dviejų alkoholio kokteilių poveikį) auga, tačiau paskui išsilygina – o tai reiškia, kad žmogus negalės „prisigerti“. Dėl šių sintetinio alkoholio savybių žmogus bus sveikesnis, sumažės krūvis socialinės tarnyboms, padidės darbingumas, o gali būti, ir sustiprins šeimas: girtuoklystė – viena iš labiausiai paplitusių skyrybų priežasčių.
D.Nuttas pabrėžia, kad dauguma žmonių geria ne siekdami apsinuodyti ir „atsijungti“, o todėl, kad jiems patinka lengvumo pojūtis. „Alkosintas“ gali jį suteikti, nesukeldamas neigiamų pasekmių. „Kodėl vienintelis suaugusiesiems vakarėliuose prieinamas gėriams privalo būti kenksmingas?“ – sako „Alcarelle“ CEO Davidas Orrenas. – „Taip neteisinga, ypač, kai mokslas siūlo puikią alternatyvą“.
Kaip rašo „Washington Post“, su žmonėmis buvo išbandyti mažiausiai du D.Nutto komandos sukurti alkoholio pakaitalai, tačiau apie jų veikimą spręsti galime, deja, tik iš jų kūrėjų pranešimų. Kelis pastaruosius metus tyrėjai stengiasi savo projektui pritraukti investicijų, tačiau kol kas, kiek žinoma, bergždžiai. Dar 2014 metais D.Nuttas sakė, jog, turėdamas tinkamą finansavimą, rinkai alkoholio pakaitalą galėtų pateikti jau 2015-aisis – tačiau to nenutiko. Dabar mokslininkas su kolegomis paskelbė, kad netrukus dar kartą bandys pritraukti investicijas. Jų vertinimu, norint išeiti į Didžiosios Britanijos, Europos Sąjungos ir JAV arba Kanados rinkas, „Alcarelle“ reikėtų 9,4 mln. JAV dolerių. Tuo pačiu kompanija pripažįsta, kad investuotojai pelno galėtų tikėtis tik po 3–4 metų.
Nepaisant akivaizdžių negatyvių alkoholio vartojimo pasekmių, bandymų rasti jam pakaitalą nėra daug. Yra (ir atsiranda naujų) vaistų, padedančių įveikti alkoholinę priklausomybę, tačiau realių alternatyvų – t.y. gėrimo, pasižyminčio „geromis“ ir neturinčio „blogų“ pasekmių – paieškų srityje D.Nuttas kol kas praktiškai yra vienas. Tarp nedaugelio konkurentų – Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje ir kitose šalyse parduodamas bealkoholinis kompanijos „Arkay“ gėrimas, simuliuojatis alkoholinių – viskio, degtinės, romo, tekilos ir kitų, – skonį. Jo pagrindui naudojamas aitriuosiuose pipiruose randamo alkaloido kapsaicino darinys; gamintojai irgi žada apgirtimo jausmą be pagirių.
Be to, yra produktų, sukeliančių panašų į alkoholio antistresinį poveikį – pavyzdžiui, gėrimas iš svaigiojo pipiro šaknies, arba L-teaninas: aminorūgštis, gaunama iš arbatos lapų (ji naudojama sportininkų maiste ir kaip nootropas). Tačiau jie vargu ar pakeis, ko gero, svarbiausias išgėrimo savybes – socialinius „klijus“ ir neformalių susitikimų rekvizitą. Būtent todėl D.Nutto projektas kasmet sulaukia žiniasklaidos dėmesio ir atsiduria straipsniuose su daug žadančiomis antraštėmis.
„Noriu, kad mano anūkai niekada neragautų alkoholio“, – sako mokslininkas. – „Argi nebūtų šaunu, jei pakeistume jį kažkuo, kas nesukelia tiek mirčių? Tai būtų viena iš nuostabiausių inovacijų visuomenės sveikatos sferoje“.
