Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, vėžys yra viena pagrindinių mirties priežasčių visame pasaulyje – 2020 m. jis buvo atsakingas maždaug už vieną iš šešių visų mirties atvejų. Tačiau mokslininkai, tyrinėdami šimtus Egipto mumijų, aptiko tik vieną šios ligos atvejį, teigia Mančesterio universiteto (Anglija) mokslininkė Rosalie David.
Vėžio retumas mumijose rodo, kad senovėje vėžys buvo retas. „Vėžį sukeliantys veiksniai apsiriboja tik šiuolaikinės industrializacijos paveiktomis visuomenėmis, – sako Villanovos universiteto (JAV) tyrėjas Michaelas Zimmermanas. – Senovės visuomenėse, kuriose trūko chirurginės intervencijos, vėžio įrodymų turėtų likti visais atvejais“.
M.Zimmermanas pirmasis diagnozavo vėžį egiptiečių mumijai, mikroskopiniu lygmeniu išanalizavęs jos audinius ir nustatęs jai tiesiosios žarnos vėžį. Ši mumija buvo žmogaus, gyvenusio Ptolemėjų dinastijos valdymo laikotarpiu, prieš 1600–1800 metų.
R.David ir M.Zimmermanas taip pat analizavo senovės Egipto ir Graikijos literatūrą, ieškodami užuominų apie vėžį, taip pat medicininius žmonių ir gyvūnų palaikų tyrimus, siekiančius dinozaurų amžių. Jie teigia, kad vėžio įrodymų gyvūnų fosilijose, nežmoginių primatų ir ankstyvųjų žmonių liekanose buvo nedaug – kelios dešimtys neaiškių pavyzdžių.
Analizuodami senovinę literatūrą iki XVII a. jie nerado krūties ir kitų vėžinių susirgimų operacijų aprašymų, o pirmieji pranešimai mokslinėje literatūroje apie išskirtinius auglius pasirodė tik per pastaruosius 200 metų – pavyzdžiui, apie sėklidžių vėžį kaminkrėčiams pranešta 1775 m., nosiaryklės vėžį tabaką vartojantiems asmenims – 1761 m., apie Hodžkino limfomą – 1832 m.
Viena iš galimų priežasčių, kodėl vėžys senovėje galėjo būti palyginti retas, yra ta, kad dėl trumpos tuometinių žmonių gyvenimo trukmės liga negalėdavo išsivystyti. Vis dėlto tyrėjai pastebėjo, kad kai kurie senovės Egipto ir Graikijos žmonės gyveno pakankamai ilgai, kad išsivystytų tokios ligos kaip aterosklerozė, Pedžeto kaulų liga ir osteoporozė.
Todėl R.David ir M.Zimmermanas teigia, kad šiais laikais vėžį daugiausia sukelia žmogaus sukelti aplinkos veiksniai, tokie kaip tarša ir mityba. Savo išvadas jie išsamiai išdėstė žurnale „Nature Reviews Cancer“.
„Pramoninėse visuomenėse vėžys yra antra (po širdies ir kraujagyslių ligų) mirties priežastis, tačiau senovėje jis buvo itin retas, – teigė R.David. – Natūralioje aplinkoje nėra nieko, kas galėtų sukelti vėžį“.
Vis dėlto, dinozaurai sirgo vėžiu gerokai anksčiau, nei atsirado žmonės. Be to, kiti teigia, kad trumpa gyvenimo trukmė senovėje galėjo būti labai veiksminga priežastis, kodėl vėžys tuomet galėjo būti retas.
„Šiuolaikinėse visuomenėse vėžys yra labai retas jaunesniems nei 30 metų žmonėms, – sakė Kalifornijos universiteto (JAV) Jonssono kompleksinio vėžio centro onkologas daktaras Johnas Glaspy. – Senovėje žmonės retai sulaukdavo vyresnio amžiaus. Taigi vėžys buvo retas reiškinys. Šiuolaikinių visuomenių „nuodėmė“ yra ta, kad žmonės gyvena gerokai ilgiau“.
Dar vienas rūpestis nagrinėjant iškastinius radinius yra tas, kad skeleto liekanos gali prastai išsaugoti vėžinių susirgimų įrodymus. „Kad pamatytumėte vėžį iš skeleto liekanų, iš tiesų turite turėti kaulus pažeidžiantį naviką“, – pastebi Viskonsino universiteto (JAV) paleoantropologas Johnas Hawksas. – Nors patvirtintų diagnozių apie kaulų navikus gali būti nedaug, taip yra todėl, kad vėžį sunku diagnozuoti iš kaulų“.
D.Hawksas pažymėjo, kad šiuolaikinis gyvenimo būdas neabejotinai gali lemti daug didesnį vėžio paplitimą nei praeityje, tačiau nebūtinai dėl taršos.
„Kalbant apie vėžį, pavyzdžiui, krūties vėžį, žinome, kad amžius, kai moteris pirmą kartą susilaukia vaikų, turi daug įtakos tam, ar ji susirgs krūties vėžiu – o anuomet žmonės anksti susilaukdavo vaikų, todėl patekdavo į mažesnės rizikos kategoriją, – sakė D.Hawksas.
Parengta pagal „Live Science“.
