Mokslininkai nustatė anksčiau neaptiktas žmogaus akies ląsteles, kurios potencialiai galėtų padėti atkurti regėjimą, prarandamą dėl dažnų ligų – pavyzdžiui, geltonosios dėmės degeneracijos.
Tyrėjai aptiko ląsteles tinklainėje – šviesai jautrioje akies galinėje dalyje esančioje struktūroje, kuri yra gyvybiškai svarbi regėjimui. Ląstelės buvo rastos paaukotuose žmogaus vaisiaus audinio mėginiuose.
Tas pačias ląsteles mokslininkai aptiko ir laboratorijoje išaugintuose žmogaus tinklainės modeliuose, o pabandžius juos persodinti pelėms, sergančioms dažniausiai pasitaikančiomis akių ligomis, graužikų regėjimas atsistatė.
„Šis tyrimas ne tik pagilina mūsų supratimą apie tinklainės biologiją, bet ir suteikia didžiulį potencialą tobulinti terapines intervencijas sergant RD [tinklainės degeneracijos] ligomis“, – rašo mokslininkai straipsnyje, paskelbtame žurnale „Science Translational Medicine“.
Tinklainė aptinka šviesą ir paverčia ją signalais, kuriuos smegenys gali interpretuoti ir nustatyti, ką matome. Tinklainės būklės blogėjimas yra pagrindinė aklumo priežastis visame pasaulyje. Jį gali sukelti daugelis priežasčių – įskaitant senėjimą, diabetą ir fizinius sužalojimus, o degeneracija gali sukelti dažnai pasitaikančias akių ligas, pavyzdžiui, geltonosios dėmės degeneraciją ir pigmentinį retinitą.
Dabartiniai šių ligų gydymo būdai daugiausia skirti sumažinti tinklainės ląstelių nykimo greitį ir apsaugoti vis dar sveikas ląsteles. Tačiau šiuo metu nėra veiksmingų gydymo būdų, kurie skatintų tinklainės atstatymą ir taip veiksmingai sustabdytų jos būklės blogėjimą.
Galimas sprendimas – pakeisti sunykusias ląsteles kamieninėmis ląstelėmis, kurios tinkamomis sąlygomis gali subręsti ir tapti bet kokio tipo organizmo ląstelėmis. Tačiau iki šiol mokslininkai nebuvo radę tinkamų kamieninių ląstelių žmogaus tinklainėje, kad galėtų tai pasiekti, rašo naujojo tyrimo autoriai.
Atlikdama naująjį tyrimą, komanda laboratorijoje analizavo žmogaus vaisiaus tinklainės mėginių ląstelių aktyvumą. Mokslininkai atrado dviejų tipų tinklainės kamienines ląsteles, pasižyminčias daug žadančiomis regeneracinėmis savybėmis: į žmogaus nervines tinklainės kamienines ląsteles panašias ląsteles (hNRSC) ir į tinklainės pigmentinį epitelį (RPE) panašias kamienines ląsteles.
Tyrėjai nustatė, kad abiejų tipų ląstelės, esančios išoriniame tinklainės pakraštyje, gali klonuoti pačios save. Tačiau tik hNRSC tinkamomis sąlygomis galėjo virsti kitų tipų tinklainės ląstelėmis.
Atskiro eksperimento metu tyrėjai Petri lėkštelėse augino miniatiūrines žmogaus tinklainės kopijas. Šie trimačiai audinių modeliai, vadinami organoidais, geriau nei tradiciniai gyvūnų modeliai imituoja unikalius žmogaus organų ypatumus.
Šių organoidų ląstelių analizė atskleidė, kad juose yra hNRSC, panašių į tas, kurios buvo rastos vaisiaus audinių mėginiuose. Komanda taip pat nustatė specifines molekulines grandines, dėl kurių kamieninės ląstelės virto kitomis tinklainės ląstelėmis/
Persodintos į pelių, sergančių liga, panašia į pigmentinį retinitą, tinklainę, organoidų kamieninės ląstelės virto tinklainės ląstelėmis, reikalingomis šviesos signalams aptikti ir apdoroti. Šios naujos tinklainės ląstelės galiausiai pagerino pelių regėjimą.
Apibendrinant šiuos pirmuosius rezultatus galima daryti prielaidą, kad hNRSC gali būti naudojami kuriant naujus žmonių akių tinklainės sutrikimų gydymo būdus. Tačiau reikės atlikti daugiau tyrimų, kad būtų patvirtintas šių ląstelių potencialas atkuriant žmonių regėjimą, rašo „Live Science“.