Ilinojaus technologijos instituto (JAV) mokslininkai atliko 12 savaičių trukmės tyrimą, kuriame dalyvavo 72 suaugusieji, turintys prediabetą. Tyrimo metu buvo tiriama, kaip kasdienis vieno puodelio avinžirnių arba juodųjų pupelių suvartojimas veikia sveikatą. Dalyviai atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į tris grupes: viena valgė avinžirnius, kita – juodąsias pupeles, o trečioji – ryžius (kontrolinė grupė). Be to, jie visą tyrimo laikotarpį laikėsi įprastos mitybos.
Kraujo mėginiai buvo imami tyrimo pradžioje, po 6 savaičių ir pabaigoje, siekiant stebėti cholesterolio, uždegimo bei gliukozės kiekio pokyčius.
Po 12 savaičių pastebėta, kad avinžirnių vartojusių dalyvių bendras cholesterolio kiekis sumažėjo vidutiniškai nuo 200,4 iki 185,8 mg/dl. Iš dviejų tirtų ankštinių augalų teigiamą poveikį cholesterolio lygiui turėjo tik avinžirniai.
„Nepastebėjome reikšmingų pokyčių vartojant juodąsias pupeles“, – sakė tyrimo rezultatus konferencijoje pristačiusi doktorantė Morganne Smith iš Ilinojaus technologijos instituto JAV.
Taip pat paaiškėjo, kad avinžirniai mažina uždegimą, bent jau trumpuoju laikotarpiu. „Po 6 savaičių avinžirnių vartojimo pastebėjome, kad labai sumažėjo didelio jautrumo C-reaktyviojo baltymo (dj-CRB) kiekis“, – sakė M. Smith. Šis baltymas yra žymuo, naudojamas uždegimui organizme matuoti.
Visgi po 12 savaičių šis rodiklis išliko mažesnis nei pradinis – tačiau skirtumas jau nebebuvo statistiškai reikšmingas.
Tuo tarpu juodosios pupelės cholesterolio lygiui įtakos neturėjo, tačiau taip pat pasižymėjo priešuždegiminiu poveikiu.
Šie rezultatai leidžia manyti, kad avinžirniai ir juodosios pupelės dėl skirtingų maistinių savybių gali turėti skirtingą poveikį sveikatai.
„Šiuo metu tiriame, kuo skiriasi šių ankštinių augalų bioaktyvūs komponentai“, – teigė M. Smith.
Pasak mokslininkės, tiek avinžirniai, tiek juodosios pupelės buvo pasirinktos dėl to, kad juose gausu skaidulų, augalinių baltymų ir kitų naudingų junginių. Be to, šios ankštinės daržovės yra lengvai prieinamos – tyrime naudoti konservuoti jų variantai. Dalyviams nebuvo duota specialių paruošimo nurodymų – jie gyveno įprastu režimu ir tiesiog turėjo įtraukti nurodytus produktus į savo kasdienę mitybą.
Nors tyrimas neparodė gliukozės kiekio kraujyje pokyčių, mokslininkai toliau analizuoja duomenis apie ankštinių produktų vaidmenį gliukozės reguliavime bei planuoja ištirti, kaip ankštiniai veikia žarnyno mikrobiomą.
„Ypač domina mikroorganizmų gaminamų metabolitų – pavyzdžiui, trumpųjų grandinių riebalų rūgščių – pokyčiai ir jų įtaka metabolinei sveikatai, – sakė M. Smith. – Galutinis mūsų tikslas – geriau suprasti, kaip mityba, mikrobiomas ir lėtinių ligų prevencija yra susiję.“
Tyrimo rezultatai dar bus paskelbti recenzuojamame mokslo žurnale, rašo „BBC Science Focus“.