Kiekvieno QR kodo pikselio skersmuo yra vos 49 nanometrai – tai net mažiau nei bakterijos dydis, todėl šis kodas užsitikrino vietą Guinnesso rekordų knygoje. Jis buvo sukurtas fokusuotu jonų pluoštu išgraviruojant QR tinklelį plonoje keraminėje plėvelėje. Jis yra maždaug 37 proc. ankstesnio pasaulio rekordininko dydžio ir maždaug 0,0000004 proc. standartinio 0,8 kvadratinio colio (2 cm2) QR kodo dydžio.
Kodas yra per mažas, kad jį būtų galima pamatyti net optiniu mikroskopu – nes pikseliai yra mažesni už matomos šviesos bangos ilgį, o šviesos bangos neatsispindi nuo jo smulkių detalių. Tik elektroninis mikroskopas, kuris šaudo elektronų pluoštus, kurių bangos ilgis yra pikometrų mastu, gali jį išskirti.
Komanda teigia, kad nepaisant rekordiškai mažo dydžio, QR kodas dar labiau stebina savo ilgaamžiškumu.
Susiję straipsniai
„Mikrometrų masto struktūros šiandien nėra nieko neįprasto – netgi įmanoma sukurti iš atskirų atomų sudarytus raštus, – teigia Vienos technikos universiteto Plonasluoksnių medžiagų mokslinių tyrimų grupės vadovas Paulas Mayrhoferis. – Tačiau vien to nepakanka, kad kodas būtų stabilus ir įskaitomas.“
Magnetinės laikmenos – tokios kaip standieji diskai ir kietieji diskai – paprastai susidėvi po maždaug dešimties metų, o optinės laikmenos – pavyzdžiui, CD ir DVD – gali tarnauti tik 30 metų. Dėl to visi šiandieniniai skaitmeniniai duomenys gali būti prarasti, jei nebus rasta stabilesnio sprendimo.
Dėl šio susidėvėjimo pavojaus komanda nusprendė savo QR kodą pagaminti iš chromo nitrido – keramikos junginio – plėvelės. Keramika žinoma kaip medžiaga, išliekanti stabili net ekstremaliomis sąlygomis, todėl ji naudojama aukštos kokybės pjovimo įrankiuose. Mokslininkai teigė, kad jų QR kode saugomi duomenys galėtų išlikti tūkstančius metų.
„Naudodami keramines laikmenas, mes siekiame panašaus požiūrio, kaip ir senovės kultūros, kurių užrašus mes vis dar galime skaityti šiandien“, – teigia Vienos technikos universiteto plonasluoksnių medžiagų mokslinių tyrimų grupės vyresnysis mokslininkas Alexanderis Kirnbaueris. – Mes įrašome informaciją į stabilias, inertiškas medžiagas, kurios gali atlaikyti laiko tėkmę ir išlikti pilnai prieinamos ateities kartoms.“
Ekologiškesnis sprendimas, padėsiantis sumažinti priklausomybę nuo DI
Dar vienas mažų keraminių QR kodų privalumas yra tai, kad duomenims išsaugoti jiems nereikia energijos ar aušinimo. Tuo tarpu duomenų centrams reikia nuolatinės elektros energijos, kad būtų galima maitinti serverius ir palaikyti aušinimo sistemas, užkertančias kelią perkaitimo sukeltoms žaloms. Remiantis Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2024 m. jie sudarė apie 1,5 proc. pasaulinio elektros energijos suvartojimo.
Skubiai reikalinga ekologiškesnė alternatyva didžiuliams, daug anglies dioksido išmetantiems duomenų centrams, nuo kurių esame priklausomi – ypač atsižvelgiant į tai, kad mūsų priklausomybė didėja dėl sparčios dirbtinio intelekto plėtros. Rinkos tyrimų bendrovė IDC skaičiuoja, kad per metus pasaulyje sukuriama duomenų apimtis išaugs tris kartus – nuo 173,4 zetabaitų (173,4 mlrd. terabaitų) 2024 m. iki 527,5 ZB 2029 m.
Tyrėjų komanda dabar ieško kitų medžiagų savo QR kodams – ir būdų, kaip padidinti rašymo greitį, o taip pat pramoninio masto gamybos metodų. Mokslininkai taip pat nori išsiaiškinti, ar ant keraminių plėvelių galima įrašyti ir nuskaityti sudėtingesnes duomenų struktūras nei QR kodai, rašo „Live Science“.