Perspėja: ekstremalūs orai augina naują infekcijų bangą ir grasina nuginkluoti šiuolaikinę mediciną

Tačiau tie indai slepia įspėjimą. Dirvožemyje, kurį tiria Kalifornijos technologijos instituto („Caltech“) biologijos ir biologinės inžinerijos srities podoktorantūros mokslo bendradarbis X. Shanas, yra dirvožemio mikroorganizmų. Ir tie dirvožemio mikroorganizmai rodo nerimą keliančią tendenciją: išdžiūvusiame dirvožemyje jie evoliucionavo taip, kad tapo atsparesni antibiotikams.

Kovo mėnesį paskelbtas tyrimas, aprašantis šiuos atradimus, sistemingai parodė, kad sausros sąlygos gali paskatinti antibiotikams atsparių bakterijų evoliuciją. Didžiąją dalį šio atsparumo lemia netinkamas antibiotikų vartojimas, kuris skatina bakterijas išsivystyti genus, padedančius joms atsispirti vaistams. Tačiau „Caltech“ tyrimas kelia naują susirūpinimą: kadangi daugelyje vietų susiduriama su vis didesnėmis sausros sąlygomis, pats klimato pokytis gali veikti kaip selekcinis spaudimas, kuris gali smarkiai paspartinti šių vaistams atsparių superbakterijų evoliuciją.

„Galime tikėtis, kad tam tikrose pasaulio vietose atsiras daugiau atsparių bakterijų“, – sako „Caltech“ mikrobiologė ir tyrimo bendraautorė Dianne Newman.

Padidėjęs atsparumas antibiotikams yra tik vienas iš būdų, kuriuo klimato kaita gali kelti naujoms gyventojų grupėms pavojų susirgti įvairių tipų infekcijomis. Be to, šis padidėjęs ligų krūvis sutaps su klimato kaita, kuri sutrikdys tiekimo grandines, pablogins mitybą ir kitais būdais darys neigiamą poveikį mūsų sveikatai.

„Nė vienas atskiras rodiklis iš tikrųjų neatspindi bendros rizikos bei poveikio sveikatai ir gerovei, kurį sukelia daugybė streso veiksnių, kurie visi kartu sustiprėja ir vienas kitą sustiprina“, – teigia vyriausioji mokslo darbuotoja Londono universiteto koledžo Pasaulinės sveikatos institute Marina Romanello.

Mažame kalnų miestelyje Beilyje Kolorado valstijoje, esančiame 2360 metrų aukštyje, gegužė dažnai atneša sniego audras, kurios gali padengti žemę balta danga net tada, kai Saulė jau pradeda kaitinti žemesnėse vietovėse esančias lygumas. Tačiau 2026 m. gegužės pradžioje dieną miško paklotė buvo sausa.

Švelni žiema reiškia, kad erkių – ir jų platinamų ligų – problema tampa vis aktualesnė. Balandžio mėnesį JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) pranešė, kad skubios pagalbos skyriuose užregistruotų apsilankymų dėl erkių įsisiurbimų skaičius buvo didžiausias per tą mėnesį nuo 2017 m. Pasak CDC, ši tendencija nėra vienkartinis reiškinys: kylant temperatūrai, vabzdžiai ir nariuotakojai gali išgyventi ilgiau ir pasiekti toliau į šiaurę esančias vietoves.

Dėl to tokios ligos kaip Laimo liga (kurią platina Ixodes genties erkės) ir Vakarų Nilo virusas (kurį platina uodai), taps vis dažnesnės vis šiauriau esančiose vietovėse. Jau dabar pastebimas dramatiškas alfa-gal sindromo, kuris nėra infekcija, bet kurį perduoda Amblyomma americanum erkės, ir kuris sukelia nepagydomą alergiją raudonajai mėsai, plitimas - nes šios rūšies erkių arealas plečiasi visuose JAV šiaurės rytuose. Tas pats vyksta ir Europoje.
Teigiamų testų, nustatančių antikūnus prieš alfa-gal molekulę, skaičius JAV nuo 2013 iki 2024 m. padidėjo 100 kartų.

Neaišku, kaip ši situacija pasikeis, kai klimatas šils. Viename 2022 m. tyrime nustatyta, kad Laimo ligos atvejų smarkiai padaugės tik tuo atveju, jei iki 2100 m. atšilimas sieks 3,5–5,5 laipsnių Celsijaus, tačiau toks greitas atšilimas dabar laikomas mažai tikėtinu scenarijumi.

Tačiau mokslininkai pastebėjo didelį skaičių neapibrėžtumą, atsižvelgiant į daugybę kintamųjų, kurie lemia, ar plintanti erkių populiacija perduos daugiau ligų - pavyzdžiui, kaip dažnai žmonės būna lauke ar kokių priemonių imasi, kad išvengtų erkių įsisiurbimų. Tikėtina, kad apie erkių platinamas ligas pranešama nepakankamai, todėl net tikrasis kasmet perduodamų ligų skaičius šiuo metu yra nežinomas.

Tačiau erkių kaltė – 90 proc. visų pernešėjų platinamų ligų JAV, todėl bet kokios su erkių platinamų ligų grupe susijusios tendencijos greičiausiai turės įtakos tūkstančiams ar net dešimtims tūkstančių žmonių.

Dar labiau paplitęs kraujasiurbys – uodas – šiuo metu JAV platina tik keletą ligų. Dažniausia ir sunkiausia iš jų yra Vakarų Nilo virusas, kurį uodai užsikrečia maitindamiesi užsikrėtusiais paukščiais. Iki 2026 m. rugsėjo 8 d. JAV buvo užregistruoti 504 Vakarų Nilo viruso atvejai, iš kurių 363 paveikė centrinę nervų sistemą. Kadangi mažiau nei 1 proc. Vakarų Nilo viruso atvejų progresuoja iki centrinės nervų sistemos pažeidimo, šie skaičiai greičiausiai rodo, kad daug lengvesnių atvejų, kurie kai kuriems žmonėms gali sukelti ne tik ūmius gripui būdingus simptomus, tokius kaip karščiavimas, galvos skausmas ir kūno skausmai, bet ir kelis mėnesius trunkantį nuovargį, yra žymiai rečiau užregisturojami.

Prognozuojama, kad uodų platinamos ligos - tokios kaip Vakarų Nilo virusas - šiltėjant orui plis greičiau. Karštis padeda uodams išlikti aktyviems ilgiau, panašiai kaip ir erkių atveju.

„Išskyrus vietoves, kuriose jau dabar yra tikrai labai šilta, turėtume tikėtis, kad viruso dauginimosi greitis uodo organizme pagreitės“, – sako Džordžijos universiteto Užkrečiamųjų ligų ekologijos centro direktorius Johnas Drake’as.

Nors uodai mėgsta vandenį, su klimatu susijusi sausra, paradoksalu, bet per ateinančius 30 metų JAV žmonių, užsikrėtusių Vakarų Nilo virusu, skaičių galėtų beveik patrigubinti – nuo maždaug 2000 užregistruotų atvejų iki 5000–6000. Tai greičiausiai vyktų dėl to, kad sausesnėmis sąlygomis užsikrečia daugiau uodų – galbūt todėl, kad paukščiai, kurie yra tarpiniai viruso nešiotojai, arba susiburia arčiau uodų prie vandens šaltinių, arba sausros metu mažiau veisiasi - kas reiškia, kad virusą pernešančių paukščių dalis yra didesnė nei laikotarpiais, kai vandens yra daugiau.

Kai kurios uodų platinamos ligos, kurios buvo išnaikintos jau seniai, taip pat gali vėl išplisti dėl kylančių temperatūrų.

Potvyniai yra dar vienas veiksnys, kuris klimato kaitos sąlygomis skatina ligų plitimą. Klimato kaitai stiprėjant, stiprės ir ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Kadangi šiltas oras gali sulaikyti daugiau drėgmės, daugelyje vietovių padažnės stiprių liūčių epizodai, o uraganai taps intensyvesni.

„Potvyniai sukuria palankią aplinką uodams“, – sako J. Drake’as.

Nelaimės taip pat skatina kitų ligų, kurios paprastai yra gana retos, plitimą, pavyzdžiui, leptospirozės – bakterinės infekcijos, kuri iš gyvūnų žmonėms plinta per gyvūnų šlapimą. Potvynio vandenys gali būti užteršti nuskendusių gyvūnų kūnais. Kai uraganas „Fiora“ 2022 m. smogė Puerto Rikui, leptospirozės atvejų skaičius išaugo 3,6 karto – iki daugiau nei 10 atvejų per savaitę.

Po uraganų Matthew ir Florence, atitinkamai 2016 ir 2018 m., Šiaurės Karolinoje 11 proc. padaugėjo skubios pagalbos skyrių apsilankymų dėl virškinimo trakto ligų.

Kritulių, sausros ir po to sekusių dulkių audrų ciklai gali paskatinti kokcidiomikozės plitimą – tai grybelinė kvėpavimo takų liga, dėl kurios kasmet miršta maždaug nuo 700 iki 1100 žmonių, daugiausia JAV pietvakariuose. Kokcidiomikozės atvejų skaičius jau auga.

Dėl stichinių nelaimių kylanti infekcinių ligų rizika dažnai prisideda prie kitų sveikatos problemų, kylančių dėl šių katastrofų. Užtvindytuose pastatuose gali veistis pelėsiai, kurie gali pabloginti alergijas, astmą ir kitas kvėpavimo takų ligas.

Kai dėl didelių audrų nutrūksta elektros tiekimas, žmonės elektros energijai gauti naudoja generatorius, kurie išskiria teršalus, susijusius su astma. Nors dažnai sunku įvertinti šių nelaimių padarinius, vieno tyrimo duomenimis, 2019 m. Teksase po tropinės audros užtvindytuose regionuose dėl astmos į skubios pagalbos skyrius kreipėsi 10 proc. daugiau žmonių nei neužtvindytuose regionuose.

Be to, šių nelaimių keliamas pavojus gyvybei ir pragyvenimui gali sukelti psichikos sveikatos sutrikimus - pavyzdžiui, potrauminį streso sutrikimą, teigė R. Romanello. Šios problemos viena kitą sustiprina, sako ji.

Mokslininkė taip pat teigia jau girdėjusi pranešimų iš Afrikos apie maliarijos protrūkius, kuriuos skatina klimato atšilimas, ir apie sveikatos priežiūros darbuotojus, kuriems sunku pasiekti nukentėjusius regionus - nes potvyniai, taip pat paskatinti klimato atšilimo, nuplovė kelius. „Labiausiai nerimą kelia tai, kad visa tai vyksta kartu, todėl matome, kaip visi šie pavojai sustiprėja vienu metu“, – sako ji.

Kaip rodo D. Newman ir X. Shano tyrimai, kai tam tikrose vietovėse kyla naujų užsikrėtimo pavojų, esami gydymo būdai gali tapti mažiau veiksmingi. Jų tyrimai parodė, kad sausra koncentruoja dirvožemyje bakterijų gaminamus natūralius antibiotikus, todėl šioms medžiagoms jautrioms bakterijoms tampa sunkiau išgyventi. Dėl to geriau sekėsi mikroorganizmams, turintiems genų, suteikiančių atsparumą antibiotikams.

Tyrimai parodė, kad problema žmonių sveikatai yra ta, jog bakterijos labai gerai keičiasi genais, todėl šie dirvožemio mikroorganizmai gali lengvai perduoti savo „supergalias“ (atsparumą antibiotikams) bakterijoms, užkrečiančioms žmones.

„Sodininkavimas, dulkių įkvėpimas – būtent taip tai vyksta, – kalbėdama apie žmogaus ir dirvožemio bakterijų sąlytį sako D. Newman. - Mes nuolat susiduriame su bakterijomis savo aplinkoje.“

Be to, neseniai atliktas tyrimas salmonelių tyrimas parodė, kad temperatūra ir krituliai skatina šio mikrobo atsparumą antibiotikams. „Pasauliniu mastu klimato kaita buvo susieta su maždaug 10 proc. padidėjusiu salmonelių atsparumo genų gausumu“, – sako pagrindinis tyrimo autorius ir ekologijos tyrėjas Kinijos mokslų akademijoje Pekine Zhen-Chao Zhou. Panašūs reiškiniai pastebimi ir kitų mikrobų atveju.

Zh-Ch. Zhou teigimu, šiltesnės sąlygos padeda bakterijoms greičiau daugintis, prisitaikyti prie streso ir keistis atsparumo genais, o sausra jas sutelkia ribotuose vandens šaltiniuose, kur jos laisvai maišosi. Teoriškai klimato kaitos sukelti potvyniai gali išplatinti šiuos atsparumo genus plačiai ir toli.

Ekspertai teigia, kad kovai su šiais susidarančiais pavojais reikalingos tiek visuomenės sveikatos, tiek klimato kaitos švelninimo priemonės. Zh-Ch. Zhou sako, kad pasaulis turi ne tik sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, bet ir žmonės turi atsargiau vartoti antibiotikus, visame pasaulyje gerinti sanitarijos praktiką - pavyzdžiui, nuotekų tvarkymą - kad antibiotikams atsparios bakterijų rūšys neplistų taip lengvai. Taip pat būtina stiprinti maisto saugą ir plėsti ligų stebėseną. M. Romanello teigimu, visuomenė taip pat turi suprasti, kad klimato kaita yra sveikatos problema.

„Kai kalbame apie kovą su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu, kalbame apie tvarią, gyventi tinkamą ateitį su sveikomis ekonomikomis“, – sako ji.