Nors tikrųjų priežasčių šimtu procentų niekas nežino, tačiau iš turimų istorinių įrašų labiausiai tikėtina, kad pats Nobelis nebuvo susidomėjęs matematika ir netikėjo, jog matematika pasauliui gali duoti kokios nors naudos. Nobelio apdovanojimai buvo įkurti tam, kad būtų įvertinti labiausiai prie žmonių gerovės prisidėję žmonės. Todėl jis manė, kad matematika negali pagerinti žmonių gerovės, tačiau fizika, chemija, medicina, literatūra ir taika neša tikrąją gerovę žmonijai.
Nobelis dirbo fizikos ir chemijos srityse, taip pat buvo didelis tų laikų literatūros entuziastas. Jis taip pat matė daug naudos pasiekimuose medicinos srityse. Apdovanojimą už taiką pasiūlė jo sekretorė, o vėliau – ir mylimoji Bertha Kinsky, kuri 1905 metais pati gavo šį apdovanojimą.
Nobelis paaukojo net 94 procentus savo turto (net 234 iš 250 milijonų dolerių šiandieniniais pinigais), kuris buvo panaudotas Nobelio premijoms. Įsteigti tokį apdovanojimą jis nusprendė siekdamas pagerinti savo įvaizdį visuomenėje – žiniasklaida dinamito išradėją dažnai vadino „mirties prekeiviu“.
Beje, pasaulyje yra prestižinis apdovanojimas ir už nuopelnus matematikos srityje. Jis yra vadinamas Abelio premija ir ją kasmet įteikia Norvegijos karalius, o nugalėtojus renka komisija, sudaryta iš pasaulinio garso matematikų. Premija pavadinta Nielso Henriko Abelio, garsaus XIX amžiaus norvegų matematiko, vardu.
Parengta pagal Snopes.com inf.
