Vyras dirbo gamykloje, esančioje Dakoje, Bangladeše, kur gaudavo 70 dolerių per mėnesį. Staiga gamyklos mašinų gausmą nustelbė didžiulis garsas.
Jis ir kiti darbuotojai pribėgo prie lango ir pamatė, kad sugriuvo priešais esantis 9 aukštų pastatas. Visi išsigando ir mėgino ištrūkti iš gamyklos, tačiau apsauga to neleido. Nepaisant to, D.Hossainas sugebėjo prasmukti pro apsaugą.
Žinia apie sugriuvusį pastatą apskriejo visą pasaulį. Šimtai žmonių žuvo, dešimtys liko ilgam įkalinti griuvėsiuose.
D.Hossainas žinojo, kad dešimtys žmonių yra po griuvėsiais, todėl jautė pareigą jiems padėti. Jis bėgiojo aplink pastatą, kol galiausiai rado angą, pro kurią įsmuko į vidų. Ten jis pastebėjo kūną be galvos, kurį ištraukė iš griuvėsių.
D.Hossainas labai bijojo, nes pastatas galėjo dar labiau įsmukti ir užmušti jį patį, tačiau vyras stengėsi apie tai negalvoti. Tiesa, lįsti į griuvėsius nenorėjo leisti aplinkiniai bei medikai ir ugniagesiai, tačiau D.Hossainas jų neklausė. Iš viso vyrui pavyko išgelbėti net 34 žmones.
Aš tik eilinis žmogus, bandęs padėti, ir esu dėkingas dievui, kad galėjau padėti. D.Hossainas
Antrąją dieną D.Hossainas surado moterį, vardu Aana Akhter, kurios ranka buvo įstrigusi griuvėsiuose. Vyras su ja praleido 5 valandas. Moteris nuolatos verkė ir prašė D.Hossaino jos nepalikti. Jis nuėjo ir surado gydytoją, kurio paprašė nupjauti jai ranką, nes tik taip galima ją ištraukti iš griuvėsių. Tačiau gydytojas pareiškė, kad pernelyg bijo lįsti į griuvėsius, todėl davė D.Hossainui peilį ir anestetikų, kad šis pats galėtų amputuoti moteriai ranką.
D.Hossainas taip pat bijojo tai daryti, tačiau negalėjo palikti merginos likimo valiai. Mergina ir toliau prašė jos nepalikti ir išgelbėti ją, net jei reikėtų amputuoti ranką. Merginai sutikus, jis ėmė pjauti jos ranką. Tam jis naudojo tik paprastą peilį, todėl procesas užtruko. Negana to, anestetikai buvo skirti tik jos rankai, todėl ji viską matė.
Mergina klykė ir verkė, todėl D.Hossainas sako, kad jautėsi tikrai prastai, tačiau nebuvo kitos išeities. Nupjovus merginai ranką, ji buvo išgelbėta.
Tačiau D.Hossaino košmaras nesibaigė. Netoliese jis rado vyrą, kurio koja buvo įstrigusi griuvėsiuose. Jis taip pat ėmė maldauti jį išgelbėti ir nupjauti jam koją. Šįkart be jokių anestetikų, D.Hossainas nupjovė vyro koją ir jį išgelbėjo.
D.Hossainas dirbo be sustojimo pirmas dvi dienas įvykus nelaimei. Kaskart išlindęs iš griuvėsių jis gerdavo vandens, taip pat turėjo vandens buteliuką su savimi. Prie griuvėsių visuomet buvo maisto, todėl jis pavalgydavo, atsigerdavo ir vėl lįsdavo į griuvėsius.
Po šių įvykių D.Hossainas susirgo ir negalėjo užmigti keletą dienų, nes jam vaidenosi, kad jį vis kažkas kviečia. D.Hossaino galva yra perpildyta siaubingų prisiminimų, kaip jis amputavo koją ir ranką, taip pat jam vaidenasi negyvėliai. Anot didvyrio, kai kurie kūnai buvo be galvų, su išlindusiomis iš akiduobių akimis. Šie vaizdai D.Hossainą labai sukrėtė.
D.Hossainas savęs didvyriu nelaiko: „Aš niekada negalvojau, kad esu didvyris – aš tik eilinis žmogus, bandęs padėti, ir esu dėkingas dievui, kad galėjau padėti.“
Šaltinis: Lateet.com
