Triušiai ir kiškiai yra glaudžiai susiję. Jie priklauso tam pačiam būriui (Lagomorpha – kiškiažvėriai) ir tai pačiai šeimai (Leporidae – kiškiniai), tačiau jie turi skirtingus genus.
Daugiau nei 30 triušių rūšių turi tik vieną geną (Lepus), o tuo tarpu kiškiai turi net 10 genų. Triušių taip pat yra apie 30 rūšių, įskaitant Europinį triušį (Oryctolagus cuniculus), kurie dažniausiai veisiami kaip naminiai triušiai.
Bendrai triušiai yra mažesni už kiškius. Triušiai dažniausiai gyvena miškingose ir krūmingose vietovėse, jie taip pat kasa požemines olas. Triušių jaunikliai gimsta pliki ir akli.
Palyginimui, kiškiai nerausia požeminių olų. Įprastai jie gyvena atvirose vietovėse, tokiose kaip dykumos ar prerijos, o jauniklius veisia ant žemės susukamuose lizduose. Kiškių jaunikliai gimsta su kailiuku ir nėra akli. Jau gimę kiškiai gali pasirūpinti savimi.
Be to, tiesioginėje kovoje kiškiai išspardytų užpakalius triušiams. Kaip jau minėta, kiškiai gyvena atvirose vietovėse, nuo grobuonių pabėga pasikliaudami savo greičiu, kai tuo tarpu triušiai neria į savo požemines olas.
Kai kurie kiškiai, kaip pavyzdžiui Lepus americanus, keičia kailio spalvą sulig kiekvienu sezonu. Žiemos metu šie gyvūnai turi baltą kailiuką, kad prisitaikytų prie sniego, o vasarą jų kailis nusidažo rudai, žinoma, dėl to, kad užsimaskuotų gamtoje.
Nepaisant skirtumų, dar prieš maždaug 1 – 1,5 milijono metų jie priklausė vienai rūšiai ir tik tuomet ėmė evoliuconuoti į dvi rūšis. Seniausios triušio fosilijos buvo rastos Indijoje, o jų amžius siekia 53 milijonus metų. Tuomet jie buvo maždaug žiurkėno dydžio ir svėrė mažiau nei 100 gramų.
Šaltinis: Livescience.com
