Greitai keliaujančios dalelės, vadinamos kosminiais spinduliais, kurias galėjo „išspjauti“ galinga supernova (sprogusi žvaigždė), galėjo turėti įtakos klimato pokyčiams Žemėje Plioceno epochos pabaigoje.
Dėl šių dalelių išdžiuvo Afrikoje buvę vandens telkiniai ir dauguma miškų virto savanomis. Mokslininkai sako, kad nuo šio laikotarpio Žemėje stipriai padaugėjo ledynmečių, tačiau jie negali pasakyti, kodėl taip įvyko. Manoma, kad šiam reiškiniui įtakos galėjo turėti minėti kosminiai spinduliai.
Mokslininkai atliko kompiuterines simuliacijas, kuriomis buvo mėginama atkartoti scenarijų, kuomet sprogsta žvaigždė ir kokią įtaką šis sprogimas turi Žemės klimatui. Mokslininkus labiausiai domino supernovos, kurios nutolusios nuo Žemės per 300 šviesmečių. Šį atstumą mokslininkai pasirinko dėl to, kad supernovos panašiu atstumu nuo Žemės įvyko du kartus: pirmą kartą maždaug prieš 6,5–8,7 milijono metų, o antrą kartą – prieš maždaug 1,7–3,2 milijono metų.
Mokslininkai tikėjosi, kad tai neturi jokios įtakos Žemei, nes 300 šviesmečių yra pakankamai nemažas atstumas. Dėl to rezultatai juos nustebino. Šios simuliacijos atskleidė, kad supernovos nušviečia naktinį dangų taip ryškiai, kad tai sutrikdo gyvūnų miegą ne vienai savaitei. Be to, daugumą organizmų paveikia supernovos skleidžiama radiacija.
Tačiau didžiausią žalą daro kosminiai spinduliai. Daug energijos turintys tokie spinduliai yra pakankamai reti. Per kelis šimtus ar tūkstančius metų jų energija padidėja keliais šimtais kartų. Jie prasiskverbia pro atmosferą ir ima draskyti molekules, be to, gali atplėšti elektronus nuo atomų. Ir svarbiausia, kad kosminiai spinduliai atkeliauja iki pat Žemės paviršiaus, nors panašūs procesai įprastai vyksta dideliame aukštyje.
Manoma, kad kosminiai spinduliai padidino radiacijos lygį Žemėje trimis kartais, dėl to padidėjo gyvūnų sergamumas vėžiu bei mutacijų kiekis. Be to, jie galėjo turėti įtakos Žemės klimatui. Atliktos simuliacijos rodo, kad kosminiai spinduliai padėjo daugumai Žemės atmosferos apatinės dalies (troposferos) atomų ir molekulių įgyti teigiamą arba neigiamą krūvį. Ši „troposferinė jonizacija“ tęsėsi apie 1000 metų. Tai ir galėjo sukelti klimato pokyčius.
Tačiau ši supernova greičiausiai sukėlė tik nedidelį masinį išnykimą. Kad būtų sukeltas visuotinis masinis išnykimas, supernova turėtų būti nutolusi nuo Žemės per 25 šviesmečius.
Šaltinis: Space.com
