P.Escobaras, vadintas „kokaino karaliumi“, matė, kaip augo jo grynųjų pinigų atsargos, todėl savo pinigus ėmė laikyti Kolumbijos ūkininkų laukuose, apleistuose sandėliuose bei narkotikų kartelio narių namų sienose. Apie tai savo knygoje „The Accountant’s Story: Inside the violent world of the Medellín cartel“ pasakoja Pablo brolis Roberto Escobaras, kuris buvo vyriausiasis kartelio buhalteris.
Knygoje rašoma, kad Pablo uždirbdavo tiek daug pinigų, kad kiekvienais metais turėdavo nurašyti ir išmesti 10 procentų pelno, kadangi šiuos pinigus apgrauždavo žiurkės ar apgadindavo vanduo. Žinant, kad per metus jis uždirbdavo apie 21 milijardą dolerių, išeitų, kad kasmet jis turėdavo išmesti 2,1 milijardą dolerių grynųjų. Tačiau P.Escobarui tai nerūpėjo, nes jis turėjo daugiau pinigų, negu žinojo, ką su jais daryti.
2009 metais viename interviu vienintelis P.Escobaro sūnus Juanas Pablo Escobaras, kuris vėliau pasikeitė savo vardą į Sebastian Marroquin, pasakojo, kad kartą, kai visa šeima bėgo ir slapstėsi nuo policijos kalnuose, jo tėvas padegė 2 milijonus dolerių banknotų vien tam, kad jie nesušaltų.
Kartelis turėjo dar vieną problemą, susijusią su pinigais – kaip juos tvarkingai sudėlioti? Pasak Roberto Escobaro, kartelis per mėnesį išleisdavo 2500 dolerių vien gumytėms, kuriomis būtų rišamos banknotų krūvelės.
Klestėjimo metais Pablo Escobaro kartelis tiekdavo 80 procentų viso pasaulio kokaino, o per dieną į JAV įveždavo 15 tonų kokaino.
Šaltinis: Thejournal.ie
