Įėjus į saugyklos vidų matyti didžiulės lentynos, pilnai prikrautos rato formos sūrio gabalų. Jų šioje saugykloje yra net 430 000. Bendra jų vertė siekia 190 milijonų eurų. Šie sūrio gabalai yra užstatai už pinigines paskolas, o tokios paskolos už sūrį dalinamos dar nuo XV amžiaus, kuomet banką įkūrė Medičių šeima.
Paprastai tariant, bankas iš vietinių parmezano sūrio gamintojų paima sūrio užstatą ir už tai suteikia smulkias paskolas. Bankas prašo maždaug nuo 3 iki 5 procentų palūkanų, priklausomai nuo sūrio kokybės, bei ima mokestį už tai, kad sūris bus laikomas vėdinamoje ir drėkinamoje patalpoje, kur galės būti brandinamas.
Parmezano sūris brandinamas maždaug 2 metus, per tą laiką pamažu grąžinama paskola. Iš gautos paskolos verslininkai gali maitinti savo galvijus, mokėti darbuotojams ir toliau gaminti sūrį. O jeigu dėl kokios nors priežasties paskola negrąžinama, bankas tiesiog parduoda sūrį.
Tad nieko keisto, jog „Credem“ bankas su kiekvienu sūrio gabalu elgiasi tarsi su aukso luitu – jie jį valo, apverčia, įduria ar net paragauja. Profesionalus ragautojas Cristianas Bertolinis sako, kad kiekvienas sūris turi atitikti griežtus kriterijus. Jeigu jo būklė pablogėja, jis pažymimas ir parduodamas kaip paprastas itališkas sūris.
Štai Caretti šeimai, kuri gamina sūrį nuo 1925 metų, gaunama paskola yra labai svarbi, kad galėtų tęsti vykdomą veiklą. Šiuo metu jie patys turi sūrio saugyklą, kurią finansuoja bankas, ir tik retkarčiais pasinaudoja banko saugykla.
Ši strategija pasiteisina: kasdien jie pagamina po 32 ratus parmezano sūrio, o per metus – beveik 12 000 ratų šio sūrio, kurių kiekvienas sveria po 40 kilogramų. Davide Caretti, kuris šį verslą perėmė iš savo tėvo, sako, kad ketina šiuo verslu užsiimti visą savo gyvenimą, nes jį paprasčiausiai labai myli.
Šaltinis: CNN
