Didžiosios pandos (Ailuropoda melanoleuca) evoliucionavo iš meškų, kurios ėdė tiek augalus, tiek mėsą. Pandos bambukus greičiausiai ėmė ėsti prieš 7 milijonus metų, tačiau ėmė misti vien šiais augalais tik prieš maždaug 2 milijonus metų.
Šiuolaikinės pandos praleidžia net 14 valandų per parą valgydamos bambukus, o šiuos augalus jų skrandžiai virškina gan sunkiai. Ilgainiui pandos išvystė stiprius žandikaulius ir dantis, kurie padėtų kramtyti pluoštinius augalus. Jos taip pat išvystė pseudonykščius (riešo kaulus, kurie atlieka nykščio funkciją), kurie padeda sugriebti bambukų stiebus. Nepaisant to, jų skrandžiai išliko kaip mėsėdžių ir suvirškina tik 17 procentų suvalgytų bambukų. Šie gyvūnai taip pat neturi genų, atsakingų už augalus padedančių virškinti fermentų gamybą.
Mokslininkai tyrė 45 sveikų pandų išmatose esančias bakterijas. Po maždaug metų jie surinko 112 išmatų pavyzdžius tiek iš pandų jauniklių, tiek paauglių, tiek suaugusiųjų. Išskyrus jauniklius, kurie geria pieną, pandos kasdien suėda po 10 kilogramų bambukų bei 800 gramų virtos duonos. Tačiau mokslininkai pamatė, jog išmatose pilna nesuvirškintų bambukų liekanų.
Šie rezultatai mokslininkams buvo netikėti ir gana įdomūs – kadangi tai reiškia, jog didžiųjų pandų virškinamoji sistema nelabai prisitaikė prie jų unikalios dietos, dėl ko pandos atsidūrė evoliucijos kryžkelėje. Šių gyvūnų virškinimo sistemoje beveik nėra bakterijų, kurios padėtų virškinti augalus.
Tiesa, įdomu tai, jog jų bakterijų sudėtis priklauso nuo metų laiko. Pavyzdžiui, vienokia bakterijų sudėtis dominuoja vėlyvą rudenį, kada nėra jaunų bambukų daigų, o kitokia – pavasarį ir vasarą.
Mokslininkai ketina atlikti daugiau tyrimų ir ištirti pandų virškinamosios sistemos bakterijas bei kaip jos veikia šių gyvūnų sveikatą bei mitybą.
Parengta pagal „Live Science“