Bakterijos, pavadinimu Corynebacterium, sukelia nemalonų kvapą ant pažastų odos. Nors jų pilna ant odos pažastyse, tačiau jos neprilimpa prie drabužių. Užtat Staphylococci „laimingai“ gyvena tiek ant pažasties odos, tiek ant drabužių, jos sukuria tik įprastą kūno kvapą, kuris nėra nemalonus.
Nemaloniausią kvapą skleidžia bakterijos Micrococci. Šios bakterijos skaido prakaite esančias riebalines rūgštis, hormonus bei amino rūgštis. Tai darydamos šios bakterijos sukuria mažesnes chemines medžiagas, kurios ir sukelia tokį nemalonų kvapą. Šios bakterijos puikiai įsitvirtina ant poliestero, tačiau nelimpa prie medvilnės.
Taigi kaip kovoti su nemalonų kvapą skleidžiančiomis pažastimis?
Pirmiausia, reikia dėvėti medvilninius drabužius, kurie yra nudažyti ne tokiomis ryškiomis spalvomis.
Antra, venkite poliesterio. O jeigu dėvite poliesterio drabužius, tuomet naudokite dezodorantą. Beje, dezodorantai tikrai nesukelia vėžio. Tačiau dėl dezodorantų pažastyse gaminasi daugiau Corynebacterium bakterijų, dėl to ima smirdėti pačios pažastys.
Įdomu tai, kad tarp prakaito ir ausyse esančio vaško yra ryšys. Kai kurie žmonės (pavyzdžiui, europiečiai bei afrikiečiai) prakaituoja vidutiniškai, o jų ausų vaškas būna drėgnas. O kiti žmonės (korėjiečiai ir kinai) beveik neprakaituoja ir jų ausyse esantis vaškas būna sausas.
Ausų vaškas susidaro ausies kanale iš negyvų odos ląstelių bei dviejų tipų liaukų išskyrų – riebalinių liaukų bei prakaito liaukų. Šios liaukos yra išorinėje ausies kanalo dalyje. Tyrinėjant ausų vašką, jame galima rasti trigliceridų, riebalų rūgščių, cholesterolio, amino rūgščių, mineralų bei kitų medžiagų. Ausų vaškas valo ir saugo ausies kanalą.
Tačiau gydytojai jau seniai žino, jog yra dviejų tipų ausų vaškas – sausas ir drėgnas. Drėgnas ausų vaškas yra lipnus, šviesiai rudos spalvos, nors laikui bėgant gali ir patamsėti. O sausas ausų vaškas yra šviesiai pilkšvas ir sluoksniuotas.
Kurio tipo ausų vaškas gaminasi žmonių ausyse priklauso nuo genetikos. Sausas ausų vaškas yra dažniausiai randamas pas rytų Azijos gyventojus (80–95 procentai atvejų), tačiau jis rečiau aptinkamas pas pietų Azijos, Ramiojo vandenyno salų, centrinės Azijos, Šiaurės Amerikos gyventojų ausyse (30–50 procentų atvejų). Pas europiečius ir afrikiečius sausas ausų vaškas yra itin retas reiškinys (0–3 procentai atvejų). Šie žmonės dažniausiai turi drėgną ausų vašką.
Tai, kokio tipo ausų vašką turite, nulemia vienintelė DNR variacija, itin specifinėje vietoje, 16-oje chromosomoje. Ši DNR variacija turi įtakos kepenims, kasai, inkstams, placentai, krūtų audiniui, virškinamajam traktui, liaukoms ausų kanale bei prakaito liaukoms odoje, įskaitant pažastis.
Taigi genetika mums sako, kad žmonės, turintys drėgną ausų vašką, prakaituoja labiau, ypač pažastų srityje. Todėl nestebina, jog JAV dezodorantų bei antiperspirantų rinka siekia 2 milijardus dolerių, o Jungtinės Karalystės – 0,5 milijardus svarų sterlingų.
Šaltinis: Abc.net.au
