Tyrimo metu nebuvo nustatyta šio reiškinio priežastis, tačiau tam pateikiami trys galimi ekonominiai paaiškinimai:
1. Santuoka iš tikrųjų neturi įtakos vyro pajamoms, vyro pajamos turi įtakos tikimybei vesti. Manoma, kad didesnes pajamas turintys vyrai paprasčiausiai turi didesnę tikimybę vesti. Galbūt didesnes pajamas gaunantys vyrai labiau traukia moteris, o gal didesnes pajamas gaunantys vyrai įgija tokių savybių, kurios labiau traukia moteris (pvz., pasitikėjimas savimi). Taigi santuoka pagal šį paaiškinimą neturi jokios įtakos pajamų padidėjimui;
2. Santuoka padidina vyro pajamas, kadangi vedę vyrai ima produktyviau dirbti. Galbūt santuoka priverčia vyrus dirbti ilgiau, arba jie tiesiog ima sunkiau dirbti ir efektyviau išnaudoja savo laiką. Dėl santuokos vyrai tampa 44 procentais produktyvesni;
3. Santuoka pakeičia viršininkų požiūrį į vedusius pavaldinius – viršininkai ima manyti, kad vedę vyrai produktyviau dirba. Neturėdami tai pagrindžiančių duomenų, tačiau turėdami tokį stereotipinį įsitikinimą, viršininkai pakelia savo vedusiems pavaldiniams atlyginimus. Taigi santuoka neturi jokio efekto vyrų produktyvumui, tačiau padeda sudaryti įspūdį, kad jie yra 44 procentais produktyvesni.
Taigi, atsižvelgiant į visus kintamuosius, maždaug pusė vedusių vyrų uždirba daugiau, kadangi jie pasižymi savybėmis, kurios traukia moteris, ieškančias vyro, galinčio išlaikyti šeimą. Tos savybės yra ambicingumas, sąžiningumas ir sukalbamumas.
Ir vos 10 procentų uždirba daugiau dėl pasikeitusio viršininkų požiūrio į juos. Mat kai darbdaviai ieško darbuotojų, jie labiausiai dėmesį kreipia į išsilavinimą ir patirtį, o ne į šeiminį statusą. Seniau tai turėjo daugiau įtakos, kadangi dauguma vyrų būdavo vedę, o jeigu vyras būdavo nevedęs, tai reikšdavo, kad su juo kažkas negerai.
Likę 40 procentų daugiau uždirba, nes ima dirbti efektyviau ir ilgiau.
Šaltinis: Econlog.econlib.org.
