Timothy Murray turėjo nuostabų gyvenimą: koledžo išsilavinimą, gerą darbą bei pilnaverčius santykius. Jį taip pat visuomet lydėjo didelė sėkmė.
Tačiau 1997-aisiais T.Murray sėkmė ėmė nuo jo gręžtis, kai vyras darbo pokalbiui nuvyko į Havajus (JAV). Į darbą jis nebuvo priimtas, todėl paguodė save, kad tokiu būdu bent jau pamatė nuostabaus grožio salą. T.Murray, kaip ir visi turistai, nusprendė prisiminimui parsivežti ką nors iš salos ir į butelį pripylė smėlio.
Kai jis sugrįžo į savo gimtąjį Port Sent Luiso miestą Floridoje, nuo T.Murray tiesiog nusisuko sėkmė: mirė jo mylimiausias augintinis, nutrūko jo 5 metus trukę santykiai su gyvenimo drauge, kurią jis ketino vesti, o galiausiai dėl autorių teisių pažeidimo jį suėmė FTB agentai.
T.Murray negalėjo suprasti, kas dedasi – neseniai jis buvo dirbantis, įstatymų besilaikantis ir pasiturintis pilietis, o kitą minutę jis jau sėdėjo federaliniame kalėjime Majamyje. Netgi FTB agentai pripažino, kad įprastai už tokius pažeidimus žmonių nesuiminėja. T.Murray ėmė aiškintis, kodėl nuo jo nusisuko sėkmė ir netrukus rado priežastį. T.Murray dėl visko kaltina Pele.
Anot havajiečių, Pele yra ugnikalnių deivė, kuri baudžia žmones, imančius jai priklausančius daiktus. Kasmet Havajų nacionalinį ugninkalnių parką aplanko tūkstančiai žmonių, kurie išsiveža su savimi dalelę salos. Ir po kelių metų nesėkmių ruožo, šie žmonės parsiunčiaa atgal į Havajus iš ten pasiimtus akmenis, smėlį, kriaukles bei kitus daiktus.
Savo laiške T.Murray parašė: „Prašau, pasiimkite šį smėlį ir išberkite jį kažkur savo saloje. Kai parsivežiau smėlį, mano gyvenime ėmė labai nesisekti, todėl labai gailiuosi, kad jį pasiėmiau. Prašau atleisti man ir meldžiuosi, kad kai jį išsiųsiu atgal iš kur paėmiau, mano nesėkmės pasitrauks“.
Kasmet Havajus pasiekia kelios tonos tokių laiškų, dažniausiai adresuojamų „Karalienei Pele“. Šie paketai atkeliauja iš visų pasaulio kampelių, o žmonės laiškuose pasakoja apie nesėkmių virtinę jų gyvenimuose. Siuntėjai prašo grąžinti paimtą daiktą Pele, kad jų prakeiksmas pasitrauktų ir jie susigrąžintų savo gyvenimus.
Pele adresuotus laiškus skaito Havajų nacionalinio ugnikalnių parko pašto viršininkas, kuris netiki tokiais prietarais. Anot jo, dauguma atsiunčiamų atributų buvo paimta net ne iš Havajų, o žmonės paprasčiausiai mėgsta dėl visko kaltę versti kažkam kitam, netgi daiktams.
Štai Larry Bellas, kuriam priklauso santechnikos ir šildymo įrenginių įmonė Denveryje, laiko save realistu, tačiau teigia, kad jį nesėkmės ėmė persekioti, kai šis tik parvežė sustingusios lavos gabaliuką savo draugui. Per šešis metus po jo kelionės į Havajus jo dukrą ėmė kamuoti rimtos sveikatos problemos, jo santuoka iširo, jam teko pertvarkyti savo kompaniją, o pačiam prireikė širdies operacijos.
L.Bellas svarsto, ar jį persekioja Pele prakeiksmas. Jis su savo vaikais pakartotinai nuvyko į Havajus ir ėmė ieškoti šamano, nes tiesiog nežinojo, ką daryti.
Dauguma vietinių Havajų gyventojų Pele prakeiksmą laiko rimtu reiškiniu. Nacionaliniame ugninkalnių parke dažniausiai lankosi religingi vietiniai žmonės, kurie deivės garbei palieka gėlių ar maisto. Be to, apsilankymai neapsieina be religinių šokių bei dainų.
Visa Havajų sala yra suformuota iš vulkaninės uolienos, todėl vietiniai nori harmoningai sugyventi su gamta. Jie tiki, kad kiekvienas akmenukas turi „mana“ arba „galią“. Jie taip pat tiki, kad kiekvienas akmenukas turi savo vardą, funkciją ir vietą.
