Socialinė izoliacija aktyvuoja „kaukis arba bėk“ streso signalus, kurie padidina kraują tirštinančio baltymo fibrinogeno gamybą. Tačiau pernelyg didelis fibrinogeno lygis kenkia sveikatai, kadangi padidina kraujospūdį ir leidžia cholesteroliui nusėsti ant kraujagyslių sienelių.
Harvardo mokslininkai palygino kraują tirštinančio baltymo lygius su žmogaus aplinkoje esančiu draugų bei giminaičių skaičiumi ir atrado stulbinamai glaudų ryšį. Mažėjant draugų ar giminaičių skaičiui, fibrinogeno lygis kilo.
Žmonės, kurių socialinėje aplinkoje yra vos 5 žmonės, turėjo 20 procentų aukštesnį fibrinogeno lygį negu tie, kurių socialiniame rate buvo 25 žmonės. Turint mažiau nei 10-12 draugų, fibrinogeno kiekis taip pakyla, kaip pakyla kraujagyslių kimšimosi lygis rūkant.
Manoma, kad socialinė atskirtis priverčia žmones jaustis pažeidžiamais ir tarsi pavojuje, todėl ir išprovokuojamas „kovok arba bėk“ organizmo atsakas, kuris ilgainiui gali būti labai žalingas sveikatai. Mat žmogaus socialinio rato dydis gali leisti nuspėti jo širdies sveikatą.
Bendravimas su žmonėmis turi tiesioginį ryšį su fibrinogenu. Taigi, mokslininkų manymu, bendravimas su žmonėmis turi daugiau naudos negu manyta iki šiol.
Prieš tai buvo manoma, kad vienišumas turi neigiamos įtakos imuninei sistemai, didina kraujospūdį ir lemia ankstesnę mirtį. Neseniai atliktas Jorko universiteto tyrimas parodė, kad vieniši žmonės turi 30% didesnę tikimybę susirgti širdies ligomis ar net patirti širdies smūgį. Vis dėlto, tyrimas neparodė tikslių tokių pasekmių priežasčių. Kai kurie mokslininkai manė, kad tokiu atveju mažiau žmonių turi galimybę pastebėti, kai suprastėja žmogaus sveikata, bei paskatinti jį nukeliauti pas gydytoją.
Tiesa, nors vienišumas dažniausiai laikomas senyvų žmonių problema, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad 18-34 metų amžiaus žmonės dažniau jaučiasi vieniši nei 55 ir daugiau metų sulaukę žmonės.
Parengta pagal telegraph.co.uk
