Riebalai yra deginami, o šio proceso metu vyksta sudėtingi biocheminiai procesai. Tačiau masė negali būti sukuriama ar sunaikinama, todėl atomai, kurie sudarė trigliceridus, juk turėjo kažkur pasidėti?
Šis klausimas labai kankino buvusį gydytoją iš Australijos, o dabar televizijos laidų vedėją Rubeną Meermaną. Vyras neseniai numetė 15 kilogramų ir susimąstė, kur jie visi pradingo. Jis pasikvietė lipidus tiriantį mokslininką iš Naujojo Pietų Velso universiteto Andrew Browną, kad šis padėtų atsakyti į šį klausimą.
Vyrai pradėjo nuo žemiau pateikiamos formulės, kuri nusako, kas nutinka, kai sudeginama triglicerido molekulė (dominuojanti riebalų ląstelė žmogaus kūne):
C55H104O6+78O2 —> 55CO2+52H2O+energija
Jeigu dar prisimenate chemijos pamokas, tikriausiai jau supratote, kad kai deginami riebalai, išskiriamas anglies dioksidas, vanduo ir energija. Sudeginti 10 kilogramų riebalų reikia įkvėpti 29 kilogramus deguonies. Tokiu būdu pagaminami 28 kilogramai anglies dioksido ir 11 kilogramų vandens.
Ir šie skaičiai nėra išgalvoti, o gauti remiantis mokslininkų skaičiavimais. Tuomet vyrai pasiėmė savo skaičiavimo mašinėles ir išsiaiškino, kad 84% masės pavirsta anglies dvideginiu ir 16% – vandeniu.
Anglies dioksidas paplitęs mūsų atmosferoje, todėl būtent ten jis ir iškeliauja. Tai reiškia, kad mes iškvepiame riebalus. Tai padeda augalų fotosintezei, tačiau prisideda prie pasaulinio atšilimo. Iškvėpkite daugiau anglies dioksido ir numesite daugiau svorio. Ko gero, lengviausia tai padaryti yra bėgiojant, kadangi iškvėpimo procesas yra itin dažnas.
O palyginus nedidelis vandens kiekis, gautas sudeginus riebalus, iškeliauja iš mūsų kūno kartu su šlapimu, prakaitu ir kitais kūno skysčiais.
Pakankamai nemažai žmonių mano, kad deginami riebalai virsta raumenimis arba jų atsikratoma kartu su išmatomis, tačiau tai netiesa. R.Meermanas ir A.Brownas mano, kad apie tai galėtų būti daugiau rašoma tiek mokyklos vadovėliuose, tiek spaudoje - kad būtų paneigti visuomenėje gajūs stereotipai.
Parengta pagal npr.org
