„Salvator Mundi“ istorija yra gana paini. Žymusis menininkas ir mokslininkas šį paveikslą nutapė maždaug 1490-1519 metais. Tikriausiai paveikslas buvo tapytas Prancūzijos karaliui Liudvikui XII. Kažkuriuo metu vėliau paveikslas priklausė Anglijos karaliui Karoliui I, o 1763 metais „Salvator Mundi“ buvo parduotas dar kartą. Dailės kūrinys kurį laiką keitė savininkus, kol 1900 metais vėl išlindo į dienos šviesą, kai jį nupirko garsus kolekcionierius Francis Cookas. Tuo metu paveikslas jau buvo nemenkai apgadintas nevykusių ankstesnių restauracijos bandymų. Tikriausiai dėl to vėliau ir įvyko šis tas neįtikėtino.
„Salvator Mundi“ tuo metu jau nebeatrodė kaip originalus vertingas darbas. Kai kurie teigia, kad jis buvo panašus į netalentingo dailininko nutapytą kopiją. 1958 metais F.Cooko palikuonys jį pardavė už vos 45 svarus.
2005 metais „Salvator Mundi“ įsigijo amerikiečių konsorciumas. Už paveikslą sumokėję mažiau nei 7500 svarų, amerikiečiai juo per daug nesidžiaugė dėl galybės užtapymų ir tamsaus paveikslo vaizdo. Tačiau restauracija atskleidė, kad tai – ne kas kitas, o paties da Vinčio „Salvator Mundi“.
2013-iaisiais paveikslas buvo parduotas jau už 127,5 milijonų dolerių. Šiuo metu jis ir vėl ruošiamas pardavimui – tikimasi, kad aukcione už jį bus pasiūlyta mažiausiai 98,5 milijonai dolerių, tačiau greičiausiai suma išaugs jau vien dėl to, kad tai paskutinis žinomas da Vinčio paveikslas, esantis privačiose rankose. Tačiau yra vienas klausimas, kuris meno tyrėjus domina labiau nei pardavimai, savininkai ir kaina – kas negerai su tuo krištolo rituliu?
Jėzus Kristus paveiksle rankoje laiko krištolinį kamuolį. Tai – gerai žinomas simbolis, Kristaus paveiksluose atkartotas ne kartą. Savaime aišku, kad tapyti permatomus daiktus yra labai sunku, tačiau Leonardas da Vinčis buvo genijus, ir tokia užduotis buvo jam tikrai įkandama. Todėl kyla klausimas – kodėl ši sfera neiškreipia šviesos?
Jei paimtumėte tikrą krištolinį kamuolį ir jį laikytumėte priešais save, pastebėtumėte, kad jis iškreipia už jo esančių daiktų atvaizdą. Įprastai sferos veikia kaip didinamieji stiklai. Tačiau „Salvator Mundi“ kamuolys yra visiškai permatomas ir šviesos spindulius praleidžia visiškai tiesiai – tarsi būtų ne kamuolio formos objektas, o paprastas stiklo skritulys.
Meno tyrinėtojai negali suprasti, kodėl Leonardas da Vinčis tokią klaidą būtų palikęs tyčia. Vieni spėja, kad da Vinčis tiesiog nenorėjo atitraukti dėmesio nuo pagrindinio paveikslo objekto – Kristaus. Galbūt menininkas nenorėjo, kad sfera taptų dėmesio traukos centru, todėl norėjo ją supaprastinti. Kiti mano, kad galbūt taip tiesiog buvo bandoma Jėzui pridėti stebuklingo paslaptingumo – paveikslo tikrovėje fizikos dėsniai gali veikti kitaip, jei jie veikia netoli Kristaus.
Tačiau yra ir manančių, kad sureikšminti šio krištolo kamuolio neverta – gal tai tik klaida ir nieko daugiau? Gal taip nutiko todėl, kad da Vinčis dar nebuvo apsisprendęs, ką Jėzus laikys rankoje, o gal jis vaizdą tapė taip, nes taip jam tiesiog labiau patiko?
