Tik nedaugelis žino, kad Exscaliburas jau buvo paminėtas ir anksčiau, konkrečiai – Geoffrey’io iš Monmoutho 1136-ųjų knygoje „Britanijos karalių istorija“, tik ten jis buvo vadinamas Caliburnus. Ir nors dauguma legendų apie Artūrą sieja Excaliburą su būtent karaliumi Artūru, egzistuoja ir keletas senovinių poemų, kuriose pasakojimas legendinį kalaviją yra kiek kitoks.
Tarp tokių – Chretieno de Troyes 1160-ųjų poema „Conte du Graal“ (liet. „Pasaka apie Gralį“). Ir joje Excaliburas priklauso serui Gawainui, kuris buvo Artūro sesers Morgause (kartais dar vadinamos – Anna) sūnus. Pasak šios poemos, karalius Artūras paskolino Excaliburą serui Gawainui, kuris buvo patikimiausias ir lojaliausias jo riteris, ir atsiėmė tik prieš mūšį su Mordredu.
Tuo tarpu Malory versijoje, Artūrui kalaviją jo magiško patarėjo Merlino prašymu duoda Ežero Valdovė, kurios buveinė buvo netoli Bodmin Moor pelkių. Dauguma legendų sutinka, kad karalius Artūras kovoju su pagrindiniu ciklo legendų antagonistu, savo sūnėnu ir sero Gawaino broliu Mordredu, ir tas mūšis vadinamas Camlanno mūšiu.
Legendose Morderdas žuvo netrukus po to, kai mirtinai sužeidė Artūrą. Bet prieš mirtį karalius savo riteriams prisakė, kad Excaliburas turi būti grąžintas Ežero Valdovei, ir šį priesaką įvykdė kitas Apvaliojo stalo riteris, seras Bedevere’as – įmetė ginklą į ežerą.
Literatūroje kalavijai yra dažni galios, garbės ir jėgos simboliai. Viduramžių Europoje ir Japonijoje kalavijai buvo naudojami pademonstruoti socialinę padėtį ir dažnai buvo piešiami herbuose. Paradiniai kardai dažnai turėdavo rankenas ir makštis, dekoruotas brangakmeniais, perlų inkrustacijomis ir aukso papuošimais – visa tai demonstruodavo savininko turtą ir socialinę padėtį. Paprastiems valstiečiams būdavo draudžiama turėti kalavijus – ypač Japonijoje, kur kalavijas buvo samurajaus simbolis, o samurajai buvo elitiniai kariai. Jie turėjo savo atskira kalavijo kodeksą, ir laikė jį savo pačių pratęsimu, išplėtimu. Kalavijai kūrė ir griovė karalystes tūkstančius metų.
Šiaurės Kornvalyje, granito atodangomis apsuptuose Bodmin Moor pelkynuose tyvuliuoja Dozmary ežeras (angl. Dezmary Pool). Legendos sufleruoja, kad tai ir buvo Excaliburo saugotojos – Ežero Valdovė – namai. Legendose šis vandens telkinys buvo bedugnis, bet dabar jo gylis siekia apie keletą pėdų, o kartais, kai vanduo nusenka, ežeras ir visai išdžiūna.
2017-ųjų vasaros pabaigoje Jonesų šeima iš Donkasterio Pietų Jorkšyre nusprendė atsivėsinti prie vandens, tad atvyko prie Dezmary ežero. Septynmetė Matilda kurį laiką žaidė vandenyje, bet paskui tėčiui pranešė, kad ji rado kalaviją. Kadangi tėvas neseniai pasakojo vaikams legendą apie karalių Artūrą, jis visa tai priskyrė vaikų fantazijoms ar galbūt rado išmestą kokio nors sportinio kardo dalį.
Bet koks buvo tėvo nustebimas, kai jis priėjęs rado keturių pėdų (1,2 metro) ilgio kalaviją, gulintį dumble. Ištraukęs ir nuvalęs, tėvas spėjo, kad vis dėlto tai yra gal 30 metų senumo muliažas ar žaislas, kuris buvo pamestas tada, kai vandens telkinys buvo išdžiuvęs. Ginklo ašmenys nėra tokio storio, kokie būdingi tikriems kalavijams, o makštys – visiškai paprastos. Be to, keturių pėdų ilgio viduramžių kalaviją pakelti būtu sunku pakelti septynmetei.
Kol kas šeima dar nepranešė, ar ji apie radinį praneš Karališkajam Lobynui, kuris priima sprendimus dėl rastų lobių. Užtat kol kas mažoji Matilda gali įsivaizduoti radusi Excaliburą, ir kad vieną dieną ji bus patepta Britanijos valdove – bet tik po to, kai ji paruoš pamokas, žinoma.
Parengta pagal VintageNews.
