Tačiau gali būti, kad vikingai naudojo teleskopus net keliais šimtmečiais anksčiau, nei nurodo oficiali teleskopo išradimo data. Tokia hipotezė iškelta po to, kai buvo rasti ir ištirti gan pažangūs lęšiai iš Gotlando salos Baltijos jūroje, kur kadaise gyveno vikingai – nors iš pradžių manyta, kad tai tėra paprasčiausi ornamentai.
Aaleno universiteto (Vokietija) mokslininkas dr. Olafas Schmidtas sako, kad elipsiniai lęšiai buvo išrasti žymiai anksčiau, nei buvo manyta, tačiau šios žinios vėliau buvo prarastos.
Velionis mokslininkas dr. Karlas-Heinzas Wilmsas pirmą kartą apie šiuos lęšius sužinojo 1990 metais, kai ieškojo eksponatų Miuncheno muziejui. K. H. Wilmsas atrado lęšių nuotrauką vienoje knygoje ir ketino šiuos lęšius ištyrinėti gyvai.
Tačiau tik 1997 metais trijų mokslininkų komanda išvyko į Gotlando salą, kad pamatytų vietiniame muziejuje laikomus 10 lęšių. Šiai komandai priklausę O. Schmidtas sako, kad šių lęšių forma ir išbaigtumo lygis buvo beveik tobuli, taip pat labai gera buvo šių lęšių atspindėjimo galimybė.
Vėliau šie lęšiai buvo tiriami ir labai nustebino mokslininkų komandą, kadangi be vargo įveikė visus testus, kurie atliekami ir su moderniais lęšiais. Iš krištolo pagaminti lęšiai turi itin tikslią formą, kuri demonstruoja juos pagaminusio meistro sugebėjimus. Geriausiai išsilaikiusio lęšio diametras siekia 50 milimetrų, o storis per storiausią vietą – 30 milimetrų.
O. Schmidtas sako, kad kai kurie lęšiai turi beveik tobulą elipsės formą, o lęšiai, neabejotinai, buvo pagaminti naudojantis tekinimo staklėmis. Šių lęšių centrinė dalis yra plokščia, dėl ko jie puikiai didina objektus. Anot O. Shcmidto, šie lęšiai galėjo būti naudojami kaip padidinamas stiklas drožinėjant, laužui uždegti ar kaip dezinfekcijos priemonė: žaizdos prideginimui.
Tačiau labiausiai mokslininkus intriguoja tai, kad lęšiai yra taip gerai išsilaikę, jog galėjo būti naudojami teleskopams gaminti 500 metų anksčiau, nei pačioje XVI amžiaus pabaigoje buvo pagamintas pirmas žinomas teleskopas.
Gotlando lęšiai demonstruoja įrodymus, kad dar prieš 1000 metų egzistavo pažangios lęšių gaminimo technologijos. Tuo metu mokslininkai dar tik buvo pradėję tyrinėti šviesos lūžio dėsnius.
Anot mokslininkų, lęšius pagaminę meistrai tuo metu žinojo daugiau apie taikomąją optiką, nei to meto mokslininkai. Tuo metu matematika dar nebuvo taip pažengusi, kad būtų galima apskaičiuoti geriausią lęšių formą, todėl meistrai greičiausiai beveik tobulą formą pasiekė bandymų ir klaidų metodu. Mokslininkai spekuliuoja, kad šias žinias veikiausiai turėjo vos keli, o gal tik vienas lęšius gaminęs meistras.
Tačiau mokslininkai įsitikinę, kad pačius lęšius pagamino ne patys vikingai. Yra ženklų, kurie rodo, kad lęšiai galėjo būti pagaminti Bizantijoje ar rytų Europoje.
Dalį lęšių galima pamatyti Gotlando istoriniame muziejuje Visbyje, kitą dalį – Švedijos nacionaliniame muziejuje Stokholme – o likę lęšiai yra prarasti amžiams.
Parengta pagal BBC
