Nuo 1998 metų Hollandas gatvių ir šaligatvių šildymui išleido 8 milijonus dolerių. Tiesa, buvęs Hollando meras Alas McGeehanas, ėjęs pareigas būtent tuo metu, kai buvo įrenginėjama šildymo sistema, sako, kad miesto valdžia pirmaisiais šildymo metais apsidžiaugė, kad šildymas kainavo mažiau, nei buvo tikėtąsi.
Tiesa, miestas sumokėjo tik už infrastruktūros įrengimą, o pačius šildymo kaštus padengia imdami papildomą mokestį iš nekilnojamojo turto savininkų.
A. McGeehanas sako, kad tuo metu tai buvo didžiulė naujovė, o miesto valdžia net nežinojo ko tikėtis, nes miestas buvo pirmasis, įrengęs tokią sistemą, tad ji prieš tai niekur nebuvo išbandyta. Dauguma tuo metu klausinėjo apie šildymo kaštus, o tarp jų buvo ir A. McGeehanas.
Šį neįprastą planą pasiūlęs pramonininkas Edas Prince‘as pasisiūlė suteikti 250 000 dolerių finansavimą šiam projektui, kas, žinoma, padėjo miestui lengviau apsispręsti. E. Prince‘as manė, kad ištirpdžius sniegą, pagrindinė miesto gatvė taps konkurencingesnė ir joje padaugės žmonių.
E.Prince‘as, kuris mirė 1995 metais, buvo teisus – pagrindinė miesto gatvė tiesiog suklestėjo, užsitarnavo Nacionalinio istorinio paveldo pripažinimą.
Hollande sniego tirpdymui naudojama iš atliekų išgaunama šiluma, kurią tiekia James DeYoung jėgainė, įsikūrusi prie Makatavos ežero. Tiesa, prieš grįždamas į Makatavos ežerą, vanduo vamzdžiuose yra atvėsinamas.
Ši sistema buvo plečiama net kelis kartus, o neseniai į šios sistemos plėtrą buvo investuota net 4 milijonai dolerių. Plėtrą ketinama tęsti ir toliau. O artimiausiu metu vanduo bus šildomas naujoje jėgainėje, kuri šilumą išgaus iš dujų ir pakeis senąją anglies jėgainę.
Gatvių šildymas kasmet miestui kainuoja nuo 20 000 iki 80 000 dolerių, tačiau tokiu būdu sutaupoma gatvių valymo, druskos barstymo bei šaligatvių valymo išlaidoms.
Bendras apšildomų gatvių ir šaligatvių plotas užima 4 hektarus, o netrukus šis plotas turėtų padidėti iki 5,6 hektaro. Esant -6 laipsnių pagal Celsijų temperatūrai bei 16 km/h stiprumo vėjui, sistema per valandą ištirpdo po 2,5 centimetrų sniego.
Ši sistema tapo tokia populiari, kad grupė savanorių netgi surinko 500 000 dolerių sumą, kad ji būtų išplėsta į kitas teritorijas. Tokiu būdu tikimasi patraukliais paversti ir kitus miesto rajonus ir tokiu būdu dar labiau atgaivinti miestą.