Miegą tiriantys mokslininkai šį reiškinį vadina „pirmosios nakties efektu“ bei laiko jį miego sutrikimu. Žinoma, šis reiškinys nebuvo iki galo ištirtas, todėl miegą tyrinėjanti mokslininkė Masako Tamaki bei jo kolegos nusprendė imtis tyrimo išsamiau. Naudodami pažangias neuroįsivaizdavimo technikas, jie itin atidžiai ištyrė snaudžiančias smegenis.
Įdomu tai, kad miegančios smegenys rodė asimetrinį aktyvumą – vienas smegenų pusrutulis miegojo, o kitas tik paviršutiniškai snaudė. Ir nors pastarasis smegenų pusrutulis nebuvo pilnai pabudęs, jis buvo žymiai aktyvesnis, nei pirmasis. Tyrimo dalyviai buvo žadinami neįprastais garsais - pavyzdžiui, durų girgždėjimu arba gyvūno klyksmu. Daugumos dalyvių dėl nežinomų priežasčių aktyvusis buvo kairysis smegenų pusrutulis.
Panašios miego tendencijos yra pastebimos ir pas gyvūnus. Tyrimo bendraautorė Yuka Sasaki nurodo, kad vienas smegenų pusrutulis miegant išlieka aktyvus pas jūrų žinduolius ir kai kuriuos paukščius. Vandenynuose dreifuojantys banginiai ir delfinai tampa itin pažeidžiami, todėl miega su pusiau pabudusiomis smegenimis - kad nebūtų užklupti nepasiruošę. Y.Sasaki sako, kad žmogaus smegenys turi nedidelę sistemos, kurią turi delfinai ir banginiai, versiją.
Miegą tiriantys mokslininkai apsiginklavę naujomis žinioms tikisi surasti būdą kaip išjungti šį smegenų mechanizmą. Tai praverstų žmonės, kurie dažnai keliauja darbo tikslais ir nuolatos miega tokioje būsenoje. Anot Y.Sasaki, išjungti šį mechanizmą turėtų būti įmanoma, nes žmogaus smegenys yra itin lanksčios.
