Keista, bet tiesa: daugiau žmonių dykumose miršta paskendę nei nuo troškulio. Kaip taip gali būti?

Maždaug trečdalis Žemės sausumo ploto yra dykumos. 20 % iš jų yra smėlėtos, o likusios yra padengtos sniegu ir ledu, akmenimis, moliu ir taip toliau. Dykumos apibrėžiamos kaip teritorijos, kuriose krituliai yra itin reti, o ir paviršinio vandens beveik nėra. Tad kaip gali būti, kad daugiau žmonių dykumose miršta paskendę, o ne dehidratavę?

Kaip gali būti, kad daugiau žmonių dykumose miršta paskendę, o ne dehidratavę?<br> 123RF nuotr.
Kaip gali būti, kad daugiau žmonių dykumose miršta paskendę, o ne dehidratavę?<br> 123RF nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 4, 2018, 1:26 PM

Dykumose iš tikrųjų kasmet miršta bent keli žmonės. Tai dažnai būna nepasiruošę keliautojai, paklydę žygeiviai, nuotykių ieškotojai. Nemažai jų miršta iš troškulio, patyrę saulės smūgį ar tiesiog perkaitę. Kai kurie dykumų lankytojai miršta ir nuo nuodingų gyvių įgėlimo – juk ten gyvena gyvatės ir skorpionai. Galiausiai, pakilęs vėjas kelia smėlio audras, vietomis galima surasti ir klampiojo smėlio, o ir pavojus nuskęsti yra realus.

Tad kodėl daugiau žmonių nuskęsta, nei miršta nuo karščio ir smėlio? Labai paprasta – kai vykstate į dykumą, jūs žinote, kad ten bus karščio ir mėlio, todėl keliaujate pasiruošę. Įsidedate daugiau vandens, nei jums reikia, įsigyjate tinkamus batus, ryšio priemones. Na, bent jau reikėtų taip daryti. O štai potvyniui pasiruošę tikriausiai nebūsite. 2006 metais Taro dykumoje potvynio metu žuvo 130 žmonių. 2015 metais panašiomis aplinkybėmis žuvo 18 žmonių Arizonoje.

Reikalas tame, kad kalnuose ima lyti lietus. Jis kaupiasi, o tada staigia banga nusirita per dykumą be jokio perspėjimo. Žmonės vaikštinėja dykumos saulėje, per arti prieina prie išdžiūvusios upės vagos ir netikėtai yra nuplaunami potvynio bangos. Sausas dykumos dirvožemis dažnai nenori sugerti vandens, todėl jis plūsta po keliautojų kojomis, juos pargriauna ir dažnai nuskandina. Staigių potvynių beveik neįmanoma prognozuoti, kartais jie pasuka naujais keliais ar yra labai platūs.

Beje, žmonės nuskęsta ir klampiajame smėlyje. Klampusis smėlis yra ne kas kito, kaip paprastas hidrogelis, susidedantis iš smėlio, molio ar purvo ir vandens. Taigi, jame prasmegę žmonės negali išsikapanoti ir miršta vandenyje, dažniausiai uždusę arba prigėrę. Dykumose klampusis smėlis susidaro oazėse ar šalia išdžiūvusių upių vagų. Tiesa, iš jo išlipti yra lengviau nei rodo filmai – tereikia kiek įmanoma padidinti kontakto su klampios masės paviršiumi plotą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.