Speculum Alchemiae atradimas
2002 m. Prahoje kilo labai didelis potvynis, kuris nusinešė 16 gyvybių ir paliko 30 tūkst. žmonių be namų. Jam atslūgus, žydų kvartale buvo rastas namas, kuriame – daugybė požeminių laboratorijų iš XVI a. Ištyrinėjus jas dar detaliau, paaiškėjo tai buvo alchemijos laboratorijomis.
Name buvo alchemijos dirbtuvės ir įvairūs šiam senoviniam mokslui skirti įrankiai. Taip pat buvo rasti tuneliai, kurie sujungė tris svarbiausias Prahos vietas – senąją miesto rotušę, kareivines ir Prahos pilį. Šiandien šiame name galite rasti alchemijos muziejų – Speculum Alchemiae.
XVI a. Prahą valdė Šv. Romos imperatorius Rudolfas II (1552-1612 m.) – ir manoma, kad jis buvo labai didelis mokslo ir meno entuziastas. Imperatoriumi jis buvo paskelbtas 1576 m., o 1583 m. pradėjo valdyti Čekijos sostinę. Iki pat savo mirties 1612 m. mokslo atradimais ir meno kūriniais imperatorius stengėsi padaryti Prahą vieną iš pirmaujančių miestų visoje Europoje. Čia jis buvo pasikvietęs garsiausius to meto Europos mokslininkus, filosofus, menininkus – o tarp jų buvo buvo ir tokios įžymybės, kaip astronomai Tycho Brahe (1546-1601) ir Johannesas Kepleris (1571-1630).
Nors imperatorius buvo labai susidomėjęs mokslu, jis daug dėmesio skyrė ir okultizmui. Rudolfas II palaikė alchemikus ir bendravo su tuo metu labai gerai žinomais „magais“ – Johnu Dee ir Edwardu Kelley. Prahoje rasta XVI a. laboratorija gali būti įrodymas, kad imperatorius tikrai domėjosi ir norėjosi suprasti paslaptingąjį to meto mokslą.
Tarp mokslo ir mistikos
Šiandien jau galime tiksliai pasakyti kur yra linija tarp mokslo ir mistikos bei magijos. Šiandien alchemija ir astrologija yra laikoma pseudomokslais – tačiau XVI-XVII a. konkrečios ribos tarp šių dalykų nebuvo.
Pseudomokslais anksčiau domėjosi net gi ir labai garsūs bei daug nuveikę mokslininkai. Pavyzdžiui, Johannesas Kepleris be to, kad buvo astronomas, buvo ir astrologas, o klasikinę matematiką revoliucionizavęs Isaacas Newtonas, daug laiko praleido ir studijuodamas alchemiją. Net gi Robertą Boyle – moderniosios chemijos tėvą stipriai įtakojo ankstesniųjų alchemikų mintys.
Tuo tarpu Johnas Dee, kuris yra geriausiai žinomas dėl savo darbo ties alchemija ir mistika, buvo ir labai geras matematikas bei astronomas, kuris siekė patobulinti navigaciją. Tokie darbai šiandien būtų laikomi tikru mokslu.
Dėl tokių skirtumų galima manyti, jog Rudolfas II nematė didelio skirtumo tarp astronomijos ir matematikos bei alchemijas, astrologijos ar okultizmo. Tikriausiai jis, kaip ir daugelis kitų to meto intelektualų, šiuos dalykus skirstė į kasdienines ir fantastines to paties dalyko puses. Be to, visos šios veiklos buvo vienaip ar kitaip moksliniai užsiėmimai.
Alchemijos palikimas
Nors alchemija tuo metu buvo laikoma rimtu mokslu – vis tiek egzistavo pavojus juo užsiimantiems. Įdomu tai, kad alchemijos laboratoriją Rudolfas II nusprendė įrengti būtent žydų kvartale, tikriausiai taip buvo dėl to, kad judėjai į okultizmą žiūrėjo draugiškiau nei krikščionys.
Alchemija šiandien jau nebėra pripažįstamas mokslas, tačiau istorija rodo, kad alchemikai padėjo pamatą kitiems mokslas – tokiems, kaip fizika ir chemija. Nors patys alchemikai ne visada suprasdavo savo eksperimentų rezultatus, šiandien yra aišku, kad kartais jie atrasdavo realių ir įdomių dalykų,
Vienas iš pavyzdžių yra „filosofo medis“ – alchemijos eksperimentas, kurio metu buvo gauta į medį panaši struktūra iš aukso. Chemikui ir mokslo istorikui iš Johno Hopkinso universiteto Lawrencui Principe pavyko pakartoti šį eksperimentą remiantis alchemiko tekstais ir užrašinėmis.
Alchemikams niekada nepavyko paprastų metalų paversti auksu – tačiau darydami eksperimentus jie kūrė pamatą kitiems, dabar žmonijai labai svarbiems mokslams. XVI a. alchemija tikriausiai buvo vienas iš pagrindinių mokslų, todėl Prahoje rastą laboratoriją galime laikyti beveik moksline laboratorija.
