Susidaręs po 1911 m. žemės drebėjimo, gėlavandenis ežeras pasižymi ne tik iš po vandens kyšančiomis eglėmis, bet ir unikalios pramogos galimybe: neįtikėtinai skaidriame vandenyje čia galima patyrinėti nuskendusį mišką.
Žemės drebėjimo smūgiai sukūrė natūralią užtvanką, kuri ilgainiui užsipildė lietaus vandeniu – taip kataklizmo pažeisti medžiai atsidūrė po vandeniu.
Nors sustingusios eglės, išnyrančios ir gilumos jau ir taip atrodo įspūdingai, dar nuostabiau yra tai, kad per ištisą šimtmetį ant šių medžių šakų išliko ir spygliai – taip nutiko dėl žemos vandens temperatūros: ežeras yra dviejų kilometrų aukštyje virš jūros lygio.
Dėl tokio vaizdo – povandeninių spyglių ir sausų medžių kamienų išorėje – vieta ir vadinama „atvirkščiu mišku“.
Ežeras yra labai populiarus tarp narų: juk čia yra unikali vieta, kur galima patyrinėti povandeninę oazę, užpildytą miško likučiais – o skaidrus kalnų vanduo leidžia matyti viską daug giliau, nei įprastuose telkiniuose.
Ežeras taip pat žinomas dėl savo ryškių spalvų, kurios svyruoja nuo turkio spalvos iki smaragdiškai žalios – taip yra dėl įvairių mineralinių medžiagų (pavyzdžiui, kalkių), susikaupusių per ilgą laiką.
Beveik 4 kilometrų ilgio ežeras tyvuliuoja už daugmaž 15 kilometrų nuo garsiųjų Kolsajaus ežerų – ir geriausia čia aplankyti nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens – nes tokiu metu čia galima pasigrožėti ne tik nepaprastu vandens telkiniu, bet ir aplinkine gamta bei gyvūnija.
