Dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje mokslininkai pažymėjo, kad žmonės, sergantys depresija, sapnuoja daugiau nei kiti žmonės. Tiesą sakant, žmonės, sergantys depresija, sapnuoja 3-4 kartus daugiau nei kiti. REM būsenos sapnų kokybė taip pat skiriasi: intensyvesnės emocijos, negatyvios temos, daugiau košmarų bei nemalonūs sapnai.
Negana to, tokie žmonės kenčia nuo nemigos ir trumpiau miega giliuoju miegu. Tad klinikine depresija sergantis žmogus prabunda išsekęs ir tarsi po ilgos kovos, jis jaučiasi visiškai nepailsėjęs.
Tad ryšys tarp sapnų ir depresijos privertė susimąstyti apie sapnų teikiamą vertę. Kai kurie psichologai mano, kad REM būsenos sapnai depresiją tik pablogina. Tokia nuomonė plinta neuromokslo pasaulyje, kuris ieško, kaip sukurti piliulę, kuri visa tai išgydytų. Šis požiūris itin aktualus turintiems potrauminio streso sindromą.
Sėkmė gydant traumą patyrusius pacientus leido mokslininkams pagalvoti apie antimiego piliulę, kuri leistų norintiems mažiau miegoti ir tuo pačiu mažiau sapnuoti.
Tiesą sakant, senai egzistuojantis tikėjimas, kad košmarai esą mažina stresą, po truputį yra sklaidomas – kadangi neseniai atlikti tyrimai parodė, kad košmarai kaip tik didina stresą. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad košmarai mums kenkia. Mat košmarai sužadina įtampą, tokiu būdu leidžiant sapnuojančiam žmogui akis į akį susigrumti su savo emocijomis tiek sapnų metu, tiek jau realiame gyvenime. Ar tai yra naudinga, priklauso nuo sapnuojančio žmogaus nerimo lygio, gyvenimo situacijos bei kultūrinio pasiruošimo.
Reikėtų prisiminti, kad depresija sukelia svyravimus smegenų cheminiuose dariniuose. O kaip manė Allanas Hobsonas, sapnai taip pat yra cheminis reiškinys, o juos itin veikia moduliacijos neurotransmiteriuose. REM miego metu acetilcholinas ir jo reguliatoriai veikia kaip dominuojanti medžiaga, o tuo tarpu seretoninas yra paveiktas depresijos. Tad būtent dėl šios priežasties sapnai gali būti neigiamo pobūdžio.
A.Hobsonas pažymi, kad sapnuose yra trijų rūšių emocijos: nerimas, pyktis ir pakylėjimas. Tad tikimybė susapnuoti teigiamą sapną yra mažesnė, nei susapnuoti neigiamą sapną. Nors tokius sapnus galima būtų priskirti depresijai, vis dėlto depresija išsivysto per ilgą laiko tarpą, o ne per vieną naktį. Tad metaforiškai galima sakyti, kad sapnai ir depresija yra tarsi paukštis ant elektros laido.
Šiais laikais depresija yra dažniausiai gydoma selektyviu serotonino pakartotinio įsisavinimo inhibitoriumi, kuris padidina serotonino lygį bei pakelia nuotaiką. Netiesiogiai toks gydymas sumažina REM miegą. Kartais tai yra labai gerai, mat atokvėpis nuo blogų sapnų išeina į gera – ypač jeigu žmogus dar ir geriau atsipalaiduoja miego metu. Tiesa, kai kurie pacientai pastebėjo, kad šis gydymo būdas suteikia daugiau košmarų bei keistų sapnų.
Reikėtų pažymėti, kad šis gydymo būdas yra puiki priemonė kovojant su miego paralyžiumi, kuris yra REM miego trikdis, dažniausiai privedantis prie hipnagoginių haliucinacijų ar itin aiškių košmarų.
Tad žmonės, siekiantys išsigydyti depresiją, turėtų pasakyti gydytojui apie nemigą ir blogus sapnus, kadangi populiarūs antidepresantai šiuos simptomus gali tik pagilinti.
Kartais mažiau miego gali sumažinti depresiją. Tai yra paradoksalu. Kontroliuojamas miego trūkumas buvo dažna technika, kurią siūlydavo psichologai, tačiau šią techniką išstūmė populiarūs antidepresantai.
Apibendrinant, sapnai yra depresija yra itin susiję dauguma atžvilgių. Daugiau sužinodami apie šį ryšį, galime geriau kovoti su depresija bei surasti pagrindą po kojomis.
