Tačiau yra dar viena priežastis, kuri padeda šiai valstybei pritraukti multimilijonierius turistus. Šios mikrovalstybės plotas siekia vos 2 kvadratinius kilometrus, o joje gyvena 38 000 gyventojų. Ji yra labai maža, tačiau jos pajamos iš azartinių žaidimų yra didžiulės. Monakas yra nepriklausoma valstybė, todėl Monako azartinių žaidimų įstatymai neprivalo sutapti su analogiškais Prancūzijos įstatymais. Būtent dėl šios priežasties žymiausi kazino – tokie kaip „Casino de Monte Carlo“ – sugebėjo taip suklestėti.
Monako kazino daugumai europiečių yra azartinių žaidimų rojus . Tačiau Monako įstatymuose yra įtvirtinta keista nuostata, kuri draudžia vietiniams gyventojams žaisti azartinius – ar su tokiais susijusius – žaidimus šios valstybės ribose. Vietiniai monakiečiai ne tik negali žaisti azartinių žaidimų žymiausiuose savo šalies kazino, bet net negali į juos įkelti kojos – nebent jie ten dirba. Kodėl taip yra?
Yra daugybė interpretacijų, dėl ko atsirado toks įstatymas, kuris Monake vietiniams draudžia žaisti azartinius žaidimus. Darbinė dinamika mikrovalstybėje yra paremta pinigais, ji yra tarsi sportinis automobilis „Mercedes AMG“ su kuro baku, kurį galima pripildyti tik pinigais. Tad azartiniai žaidimai yra itin svarbūs šiai valstybei. O ar nebūtų išmintinga leisti žaisti azartinius žaidimus ir vietiniams, kad į valstybės biudžetą būtų surinkta daugiau mokesčių? Tai būtų logiška, jei Monakas nebūtų mokesčių rojumi. Taip, Monakas yra mokesčių rojus, kuriame vietiniai gyventojai nemoka gyventojų pajamų mokesčio. Tad ką vietiniai uždirba, viskas lieka jiems.
Tai taip pat reiškia, kad vietinė valdžia neapmokestina pajamų, gautų iš azartinių žaidimų – arba jas apmokestina ne taip, kaip dauguma Europos valstybių. Tad geriau leisti azartinius žaidimus žaisti užsieniečiams ir tokiu būdu padidinti pinigines įplaukas. Nepaisant to, kad vietiniai gyventojai negali žaisti azartinių žaidimų savo valstybėje, jie vis vien gali mėgautis gyvenimu be didelių mokesčių.
Taigi pagrindinė priežastis, dėl ko azartinius žaidimus Monakas leidžia žaisti tik užsieniečiams yra ekonominė. Tačiau egzistuoja ir istorinės priežastys.
Monaką valdžiusi Grimaldžių šeima XIX amžiuje susidūrė su bankroto šmėkla. Šis laikotarpis Monako karališkajai šeimai buvo išties sunkus. Nepaisant to, princesė Caroline vieną dieną pabudo su įdomia idėja – atidaryti kazino.
Princesė ėmė įtikinėti Francoisą Blancą, kad šis savo žymųjį kazino „Bad Homburg Casino“ iš Vokietijos perkeltų į Monaką. Nors princesei tai padaryti nebuvo lengva, vis dėlto ji pasiekė savo tikslą. F.Blancas sutiko įkurti kazino verslą Monake. Būtent taip Monakas tapo azartinių žaidimų rojumi.
Tačiau kodėl monakiečiai negali žaisti azartinių žaidimų Monake? Atsakymas slypi azartinių žaidimų sferos atsiradimo Monake šaknyse. Monako kazino idėjos autorė uždraudė vietiniams lankytis kazino dėl moralinių priežasčių. Princesė Caroline nenorėjo, kad vietiniai praloštų visus savo pinigus kazino, kadangi Monako valstybei reikėjo kiekvieno Monako franko, kurį tik galima būtų sutaupyti. Pagrindinė idėja buvo pritraukti lošimų entuziastus iš užsienio.
Nuo to laiko Monako azartinių žaidimų įstatymai beveik nepasikeitė, o Monako azartinių žaidimų sferos aptarnauja tik užsieniečius. Dėl šios priežasties prie įėjimo į kazino yra tikrinami žmonių asmens dokumentai.
Įdomu tai, kad šiuose įstatymuose nėra kalbama apie internetinius azartinius žaidimus. Tai reiškia, kad monakiečiai gali žaisti azartinius žaidimus internete be jokių suvaržymų. Tiesa, sklinda gandai, kad šioje srityje Monako valdžia taip pat nori įvesti apribojimus.
