Neįprasta paukščio plunksnų spalva atsirado dėl genetinės būsenos, vadinamos melanizmu, kuris sukelia pigmento perteklių, patamsinantį plunksnas. Dažniausiai ši būsena matoma tarp ančių ir sakalų, tačiau tokios spalvos flamingų buvo užfiksuota ir anksčiau – kaip antai 2013 m. Izraelyje.
Amerikos gamtos istorijos muziejaus gamtosaugininkė Felicity Arengo sako, kad migruodami flamingai gali nuskristi ilgus atstumus, todėl tikėtina, kad Kipre regėtas juodas flamingas yra tas pats, kuris buvo pastebėtas kiek seniau Izraelyje.
Gamtosaugininkė Michaeline Moloney iš Flamingų specialistų grupės – kuri yra pasaulinis flamingų specialistų tinklas – yra dar užtikrintesnė ir sako, kad Kipre ir Izraelyje nufilmuotas paukštis yra vienas ir tas pats, o tai nustatyta iš jo elgesio ir bendravimo su kitais flamingais.
Melanizmas gali padėti paukščiams prisitaikyti prie juos supančios aplinkos – o tai gali būti naudinga kai kurioms paukščių rūšims ginantis nuo plėšrūnų. Bet kadangi flamingai šiose vietovėse neturi natūralių grobuonių, todėl neįprasta plunksnų spalva gali būti labiau trūkumu nei privalumu – pernelyg didelis pigmento kiekis gali padaryti plunksnas pažeidžiamesnėmis.
F.Arengo, kuri stebėjo juodąjį flamingą Izraelyje, sako, kad įprastų spalvų flamingų paukštis nesulaukė nepageidaujamo dėmesio .
Tačiau ji taip pat pat priduria, kad tokiam flamingui gali būti sunku rasti porą – kadangi kiti flamingai gali būti labiau linkę poruotis su įprastų spalvų giminaičiais.
F.Arengo papildo, kad net esama įrodymų, jog flamingai naudoja savo liaukų pigmentą tarsi makiažą savo rožinės spalvos paryškinimui. Tad poravimosi metu visiškai juodas paukštis gali nesulaukti didelio dėmesio iš kitų tos pačios rūšies atstovų.
