Orkos medžioja panašiai kaip vilkai – jos apsupa auką ir po to puola. Orkų skrandžiuose mokslininkai yra radę ruonių, pingvinų, baltųjų meškų ir netgi briedžių liekanų.
Mokslininkai iš jūrų parko Ontarijuje (Kanada) stebėjo 4 metų amžiaus stambųjį plėšrųjį juodai baltą delfiną, kuris paspendė spąstus žuvėdroms – išspjaudamas žuvį ant vandens paviršiaus kaip jauką.
Orka panirdavo po vandeniu ir laukdavo, kol koks paukštis priskris pačiupti plūduriuojančios žuvies. Kai tik paukštis susigundydavo ir čiupdavo žuvį, orka išnirdavo ir puldavo jį plačiai atvertais nasrais. Įvertinusi tokio sumanymo rezultatus, orka ėmėsi tokius spąstus spęsti nuolat.
Spąstai veikė taip gerai, kad po kelių mėnesių šį metodą išbandė ir jaunesnysis orkos brolis. Gyvūnų elgesio profesorius Michaelas Noomanas iš Canasius koledžo sako, kad visa tai atrodė, tarsi vienas stebėtų, kaip kitas bando.
Vėliau šią taktiką perėmė ir gudriosios orkos motina – o neužilgo šį triuką ėmė naudoti visos jūrų parke gyvenančios orkos.
M.Noonanas sako, kad seniau manyta, jog didžioji dalis gyvūnų elgesio – pradedant ėdamu maistu ir baigiant miegojimo vieta – yra nulemta instinktų. Anot jo, šis atradimas patvirtina naują požiūrį, kad tokie gyvūnai kaip orkos yra itin imlūs mokymuisi imituojant, jie taip pat yra „kultūriiški“ iš prigimties.
