Prieš daugiau nei 400 milijonų metų augalai dar nebuvo kolonizavę sausumos. Naujos jų formos buvo ne daugiau nei paprasčiausi stiebai. Šaknys ir lapai evoliucionavo. Buvo aišku, kad tuštuma ilgai netruks, o augimui sąlygos buvo itin palankios. Taip ir nutiko – grybas Prototaxites išaugo iki didesnio nei 8 metrų aukščio ir tapo aukštesniu už daugelį Silūro periodo augalų. Jo plotis buvo taip pat įspūdingas – net metras.
Kadangi Prototaxites išliko mįsle tokį ilgą laiko tarpą, mokslininkai atsirėžė gabaliuką šio kelmo – kad iš tirtų, kas tai yra. 2007 metais mokslininkai iš Čikagos universiteto ir Smithsonian Nacionalinio gamtos istorijos muziejaus žurnale „Geology“ paskelbė naują mokslinį straipsnį. Šiame tyrime jie tyrinėjo anglies izotopų lygį Prototaxites fosilijose.
Kadangi augalai anglies gauna iš ore esančio anglies dioksido, jie turi panašų anglies-12 ir anglies-13 izotopų lygį, kaip ir kiti tos pačios rūšies augalai. Kadangi gyvūnai minta kitais gyvais organizmais, jų anglies izotopų lygis būna panašus į tai, ką jie ėda. Mokslininkų komanda išsiaiškino, kad Prototaxites buvo randamas platesnio spektro izotopų lygis nei bet kokiame žinomame augale. Tai buvo grybas.
Kodėl anuomet grybai uždaugdavo net iki 8 metrų aukščio, jeigu šiandien miške jie yra vos pastebimi? Mokslininkų komandos narė Carol Hotton mano, kad galbūt tokia galėjo būti reprodukavimo strategija – kad grybas galėtų paskleisti savo sporas platesniu diapazonu.
