Te Urewera yra Šiaurės saloje Naujojoje Zelandijoje. Čia yra keli ežerai ir pievos, tačiau iš esmės tai – vienas tankus miškas. Tiesą sakant, tas miško tankumas ir yra vienas iš faktorių, nulėmusių ypatingą Te Urewera statusą.
Te Urewera – istoriniai Tūhoe genties namai. Ši gentis visada stengėsi išlaikyti nepriklausomybę ir jiems tai puikiai sekėsi – nes Te Urewera miškai juos saugojo. Iki pat XX amžiaus pradžios britų kolonistai mažai tyrinėjo šią teritoriją, o 1880 metais Te Urewera vis dar buvo maorių valdoma zona – nors didžioji salos dalis jau buvo kontroliuojama britų.
Galiausiai europiečiai prasiskverbė ir į Te Urewera, tačiau gamtos įvairovė čia buvo išsaugota. 1954 metais buvo įsteigtas Te Urewera Nacionalinis parkas. Tai suteikė šiai teritorijai saugomą statusą ir padėjo išsaugoti čia gyvenančius gyvūnus bei augalus. Tačiau maoriams toks statusas netiko – jie nenorėjo laikytis su juo siejamų taisyklių ir nemanė, kad valstybė gali savintis teritoriją, kuri yra jų rohe – istoriniai namai. Taigi, dabar Te Urewera turi kiek kitokį statusą – ši teritorija oficialiai priklauso sau.
Ką tai reiškia? Te Urewera oficialiai yra asmuo, kuris turi nuosavybę – žemės plotą, kuriame/kuriuo ir yra. Jame Te Urewera gali tvarkytis kaip nori, jei tik laikosi Naujosios Zelandijos įstatymų. Tai suteikia šiek tiek daugiau laisvės mažytėms išlikusioms maorių bendruomenėms, tačiau iš esmės tai tėra simbolinis žingsnis, įtvirtinantis Naujosios Zelandijos siekį apsaugoti istorines maorių žemes.
2017 metais asmeniu paskelbta ir Vanganujo upė. Vėl gi – tai nulėmė maorių norai ir papročiai: jie tiki, kad Vanganujis yra jų protėvis.
Beje, išvertus iš maorių kalbos, Te Urewera reiškia „sudegęs penis“. Kodėl taip vadinama ši teritorija – nežinia. Galbūt tai nulėmė miškų gaisrai praeityje, o galbūt -miško forma ar savotiškas vaisingumo simbolizmas.
