S.C.Weymanas gimė 1890 metais. Tiksliau, tuomet Brukline gimė Stanleyis Jacobas Weinbergas – vardą jis pasikeitė vėliau. Vaikas gimė neturtingoje šeimoje ir, kaip sakė pats, dažnai buvo kamuojamas nuobodulio. Galbūt tai buvo susiję su tuo, kad šeima negalėjo išleisti Stanley'io į mokslus. Kiek galėjo, berniukas lavinosi pats – ir netrukus suprato, kad gali kalbėti ir elgti kaip tikri aukštuomenės nariai.
Pirmosios apgaulės už prabangias vakarienes
1910 metais, dvidešimtmetis S.C. Weymanas pasinaudojo pirmąja galimybe apsimesti iškilia asmenybe – Niujorke jis prisistatė kaip sugrįžęs JAV konsulas Maroke. Netrukus jaunuolis vakarieniavo prabangiuose restoranuose, kur jį kvietė turtingi Niujorko aukštuomenės nariai. Tiesa, jaunas amžius daug kam atrodė įtartinas ir netrukus S.C. Weymanas buvo suimtas.
Tiesa, kadangi vyras niekada nesistengė išvilioti pinigų ir nepasinaudojo apgaule kažkokioms galios pozicijoms įgyti, jis netrukus vėl buvo laisvas. Tada jis ryžosi kur kas sudėtingesnei apgaulei – apsimetė Serbijos karo atašė. Ir nebuvo sučiuptas! O tada „tapo“ JAV Karinio jūrų laivyno leitenantu. Įdomu tai, kad šios dvi apgaulės buvo susijusios – leitenantas „buvo“ Serbijos karo atašė draugas. O va tada S.C. Weymanas vėl pateko už grotų – ir buvo paleistas 1915 metais.
Tačiau kalėjimas vyriškio nepakeite. Išėjęs iš kalėjimo jis iš karto ėmė prisistatinėti leitenantu Ethanu Allenu Weinbergu, JAV konsulu Rumunijoje. Ši apgaulė jam padėjo apžiūrėti karo laivą „USS Wyoming“. Susipažinęs su keliais įtakingais žmonėmis, Weymanas pakvietė grupę iškilių asmenybių su juo pavakarieniauti viešbutyje „Astor“. Federaliniai agentai jau žinojo S.C. Weymaną ir jo apgaules, todėl jis buvo sulaikytas vakarienės metu. Apsimetėlis skundėsi, kad agentai nesulaukė, kol bus patiektas desertas – ir gavo dar metus kalėjimo.
Nors S.C. Weymanas vis buvo sučiumpamas, jis niekada nesiliovė. 1917 metais jis apsimetė britų karininku – ir nuėjo apžiūrėti Bruklino arsenalo, kur buvo maloniai sutiktas. Tik vienas karininkas įtarė, kad kažkas čia ne taip ir apgavikas vėl iškeliavo už grotų. 1920 metais buvo paleistas ir tapo „gydytoju iš Peru“. Tiesa, nieko jis negydė, tik organizavo vakarėlius. Kol buvo suimtas, žinoma.
Weymanas valstybės pareigūnas
1921 metais Weymanas sužinojo, kad JAV lankosi Afganistano princesė Fatima. Afganistanas tada nebuvo nei labai svarbi, nei labai įdomi valstybė JAV politikams, todėl princesės vizitas buvo praktiškai ignoruojamas. Jai tai, beje, labai nepatiko, nes ji tikėjosi šilto sutikimo ir pokalbių su aukštais JAV politikais. S.C. Weymanas nusprendė tuo pasinaudoti, todėl apsimetė JAV Valstybės departamento pareigūnu (ir laivyno karininku, žinoma). Vyras teigė, jog apgailestauja, jog pricesė yra ignoruojama ir pažadėjo suorganizuoti susitikimą su JAV prezidentu. Princesė Fatima apsidžiaugė ir sutiko sumokėti 10 tūkstančių dolerių dovanoms.
S.C. Weymanas su tais pinigais galėjo pabėgti, tačiau apsimetėlis niekada nesukčiavo vien dėl pinigų. Už tą didžiulę sumą jis užsakė privatų traukinio vagoną ir prabangius viešbučio apartamentus. Apgavikas ėmė lankytis Valstybės departamente ir visiems argumentuotai aiškino, kodėl Afganistano princesės vizitas yra svarbesnis, nei daugelis mano. Jam pavyko suorganizuoti susitikimus ir su valstybės sekretoriumi Charlesu Evansu Hughesu, ir su prezidentu Warrenu G.Hardingu.
Kodėl S.C. Weymanas taip elgėsi? Na, nes jam tai buvo tiesiog įdomu. Jis į viską žiūrėjo kaip į nuotykį. Tačiau apsimetimas karininku vis tiek yra nusikaltimas – ir jis buvo nuteistas dar dvejiems metams už grotų.
Weymanas gydytojas ir patarėjas
1926 metais S.C. Weymanas pasirodė aktoriaus Rudolpho Valentino laidotuvėse ir prisigretino prie jo meilės Pola'os Negri. Jai jis prisistatė kaip gydytojas ir netrukus tapo jos asmeniniu daktaru. Tiesa, jo gydymas buvo paremtas dvasingumu. Apgavikas drąsiai skelbė pranešimus spaudai apie P.Negri sveikatą. Kodėl? Nes o kodėl gi ne?
Netrukus S.C. Weymano apgaulė buvo atskleista. Įdomu tai, kad P Negri tai mažai rūpėjo ir ji tikėjo, kad vyras jai padėjo.
Per Antrąjį pasaulinį karą S.C. Weymanas ėmėsi konsultanto verslo – jis patarinėjo tarnybos vengiantiems vyrams kaip suvaidinti įvairias ligas. Ir buvo už tai nuteistas 7 metams kalėjimo.
Weymanas žurnalistas
1948 metais S.C. Weymanas suklastojo žurnalisto akreditaciją ir ėmėsi darbo Jungtinių Tautų Organizacijos biure Niujorko valstijoje. Čia jis susipažino su JAV ir Sovietų sąjungos diplomatais. Tuo tarpu Tailando delegacija buvo sužavėta S.C. Weymano darbu ir pasiūlė jam tapti jų atstovu spaudai. Taip apgavikas būtų iš esmės tapęs diplomatinės misijos nariu.
Tačiau jis nusprendė, kad reikėtų apie tai pasikonsultuoti su JAV Valstybės departamentu. Jo laiško sulaukę biurokratai iš karto suprato, kas vyksta – nes Weymano reputacija jau buvo gerai žinoma. Ir taip S.C. Weymanas neteko ir šių pareigų.
Weymanas sukčius
Didžiąją dalį apgaulių Weymanas atliko tik dėl to, kad norėjo „pasijusti gyvas“. Tačiau Weymanas taip pat mėgo ir prabangą. 1954 metais jis pabandė pasiimti 5000 dolerių paskolą namo remontui. Tik jokio namo nebuvo, ir S.C. Weymanas vėl stojo prieš teismą. Čia jis bandė apsimesti bepročiu – bet vėl buvo nuteistas.
Weymanas miršta kaip drąsus didvyris
S.C. Weymanas galiausiai tapo vieno viešbučio Niujorke portjė – jis nešiojo naktį atvykusių svečių lagaminus. Bet štai 1960 metais viešbutyje pasirodė ginkluotas plėšikas. Nuotykių ištroškęs S.C. Weymanas šoko tiesiai priešais ginkluotą nusikaltėlį – ir buvo nušautas. Nusikaltimą tyręs detektyvas vėliau teigė, kad vyras „per gyvenimą padarė daug dalykų, bet tai, ką jis padarė dabar, buvo drąsu“.
