Kai žmonės praleido 15 minučių žiūrėdami vaizdo įrašą su traškančiomis liepsnomis, jų sistolinis kraujospūdis vidutiniškai sumažėjo 6 balais, o diastolinis kraujospūdis – vidutiniškai 3 balais.
Mokslų daktaras ir tyrimo autorius Christopheris D.Lynnas sako, kad tyrimas buvo atliktas dienos metu, dėl ko atpalaiduojantis efektas sėdint prie židinio vakaro metu gali būti dar didesnis.
Ch.D. Lynnas siūlo stebint židinį prisiglausti prie savo partnerio ar megzti ryšį su bičiuliais. Jis išsiaiškino, kad žmonės, kurie yra prosocialūs ar teigiamai reaguojantys į kitus žmones, socialinius susibūrimus bei socialinį bendravimą, dažniau atsipalaiduodavo prie židinio. Į veiklas gebantys gerai pasinerti žmonės, kaip Ch. D. Lynnas juos apibūdina, „gebantys atsjungti“, taip pat jautėsi geriau stebėdami židinį – greičiausiai dėl to, kad jie buvo pakerėti ir pasinėrė į transo būseną.
Kodėl šiltas šviesos švytėjimas ir ugnies traškėjimas taip nuramina žmones? Ch. D.Lynnas mano, kad žmonės galimai evoliucionavo, kad ugnis juos atpalaiduotų – kadangi žmonės, kurie lengviau valdo stresą, gyvena ilgiau ir lengviau reprodukuoja. Jis sako, kad stresas gali pribaigti žmogų, o žinojimas kaip sumažinti stresą yra itin svarbus rūšies išgyvenimui.
Egzistuoja genai, susiję su dopaminu – smegenyse esančia chemine medžiaga, kuri turi įtakos jausmams ir malonumui. Anot mokslininko, visa tai gali būti susiję su gebėjimu „atsijungti“. Anot jo, bet kas, kas gali padėti mums valdyti ar subalansuoti konfliktus, yra atrenkama, kalbant evoliuciniais terminais.
Neturite židinio namuose? Ch. D. Lynnas mano, kad televizoriaus žiūrėjimas gali duoti panašų efektą. Mat televizorius skleidžia mirgančią šviesą bei staigius, neprognozuojamus garsus – kaip ir ugnis. Abu turi gebėjimą prikaustyti mūsų dėmesį, net žiūrint į kitą pusę.
Be to, kiekvienas turi socialinį poveikį. Mokslininkas sako, kad jei pagalvotume apie istoriją, senovėje dažnai prie ugnies būdavo dalijamasi istorijomis. Panašiai mes istorijas išgirstame ir žiūrėdami televizorių.
