Ir dabar astronomijos mokslas prieštarauja vienam pagrindinių astrologijos principų – Zodiako datoms.
Zodiakų žvaigždynai
Visus metus Saulė keliauja per menamą juostą danguje, kurioje yra 12 senovinių žvaigždynų. Bendrai jie yra vadinami Zodiaku, ir jį sudaro įsivaizduojamos gyvūnų ir objektų figūros: vėžio, liūto, svarstyklių ir kt.
Ir nors Zodiako žvaigždynai, apie kuriuos dar buvo rašyta Mesopotamijoje ar net seniau, gali atrodyti galutiniai ir nekintantys, jie yra tik vienas pavyzdžių, kaip kiekviena senovinė kultūra turėjo savitą įsivaizdavimą apie tai, kaip sudarytas dangus.
Pavyzdžiui, inkai žvaigždynus sudarydavo ne iš žvaigždžių, tačiau iš tamsių Paukščių Tako dėmių.
Žvaigždynų skaičius į Vakarų Zodiaką atkeliavo iš Mėnulio ciklo – Mėnulio, kuris aplink Žemę apskrieja 12,4 kartų per metus. Kitaip tariant, Mėnuliui kaskart perėjus į jaunaties fazę, Saulė pasirodo vis kitame žvaigždyne. Ir nors žvaigždynai dienos metu nėra matomi, galima sužinoti, kuriame žvaigždyne Saulė „yra“.
Astrologija teigia, kad kiekvienas Zodiako ženklas apima 30 laipsnių dangaus, o šį skaičių padauginus iš 12, gauname 360 laipsnių. Tačiau realybėje taip nėra – kadangi žvaigždynai skiriasi tiek savo dydžiu, tiek forma. Pavyzdžiui, Saulė Skorpiono žvaigždynu tranzitu keliauja vos 5 dienas, tačiau per Jaučio žvaigždyną – net 38 dienas. Tai yra viena priežasčių, dėl kurios astrologiniai ženklai nesutampa su Zodiako žvaigždynais.
Lygiadienių precesija
Pagrindinė priežastis, dėl kurios astrologiniai ženklai nesutampa su Zodiaku, yra netolygus Žemės sukimasis apie savo ašį, dar vadinamas precesija. Dėl sukimosi apie save Žemė yra šiek tiek platesnė ties pusiauju. Mėnulio ir Saulės gravitacija traukia šią platesnę ir labiau išsipūtusią Žemės dalį, dėl ko Žemė ima svyruoti. Dėl šio svyravimo Žemės ašis padaro lėtą ratą, kas užtrunka 25 800 metų.
Šis judėjimas pakoreguoja Zodiako vaizdą žvelgiant iš Žemės – dėl ko atrodo, kad žvaigždynai pasislenka į rytus. Per žmogaus gyvenimą žvaigždynų pozicija pasislenka per 1 laipsnį. Šį atradimą plika akimi dar 150 metais pr.m.e. padarė senovės graikų astronomas ir matematikas Hiparchas.
Senovės laikais pavasario lygiadienis – arba pirmoji astronominio pavasario diena – būdavo Avino ženkle. Tačiau dėl minėtos precesijos maždaug 100 metais pr.m.e. jis pasislinko į Žuvų žvaigždyną, kuriame bus iki 2700 mūsų eros metų, o vėliau persislinks į Vandenio ženklą – ir taip toliau. Per 25 800 metų laikotarpį jis vėl sugrįš į Avino ženklą ir ciklas prasidės iš naujo.
Astrologija ir jos spėjimai apie likimą bei žmogaus asmenybę gali būti smagūs, tačiau tai neturi jokio mokslinio pagrindo. Astrologija mokslui yra tas pats, kaip „Monopolio“ žaidimas nekilnojamojo turto rinkai.
Astrologija nukreipia dėmesį nuo tikrosios planetų daromos įtakos, o pirmiausiai – nuo gravitacijos poveikio viena kitai, dėl ko keičiasi orbitų forma, dydis ir pasvirimo kampas. Žemei praeityje tai taip pat turėjo įtakos – ir greičiausiai nulėmė praeities ledynmečius.
Tiesioginiai Žemės ir dangaus kūnų susidūrimai gali sukelti labai greitus pokyčius, kaip antai į Jukatano pusiasalį įsirėžęs asteroidas prieš 66 milijonus metų sukėlė dinozaurų išnykimą ir žinduolių iškilimą.
Astronominiai tyrimai ilgainiui leis prognozuoti tokius įvykius – kai tuo tarpu astrologinės prognozės, deja, visiškai niekur nenuves.
Parengta pagal „Gizmodo“.
