Atrasti tokias mažytes karnegijas yra labai sunku, kadangi jos auga saugomos „medžio maitintojo“ – dažniausiai tai būna palo verde, dykuminė olnėja ar meskitas. Didžiajai karnegijai ir toliau augant, žymiai senesnis ją saugantis medis gali žūti. Kai kurie mokslininkai mano, kad būtent didžioji karnegija priveda saugantį ją medį prie žūties, kadangi iš dirvožemio pasisavina vandenį ir maistingąsias medžiagas.
Didžiajai karnegijai ėmus senti, jos augimo tempas labiau priklauso nuo klimato, kritulių ir vietovės, kurioje auga. Tačiau žinoma, kad greičiausiai šie kaktusai auga tada, kai ima atsirasti naujos jų šakos.
Didžiųjų karnegijų nacionaliniame parke kaktusų šakos įprastai ima kaltis, kai medis pasiekia 50-70 savo gyvavimo metus. Vietovėse, kuriose kritulių kiekis mažesnis, šakos pasirodo kaktusui sulaukus 100 metų.
Kai didžioji karnegija sulaukia 35-erių metų, ima žydėti. Nors įprastai sužydi kaktuso galinės dalys – kamienas ar šakos, žiedų kartais galima pamatyti ir augalo šonuose. Įdomu ir tai, kad žiedai žydi visą augalo gyvenimą.
Laikoma, kad didžioji karnegija jau pilnai suaugusi, kai pasiekia 125 metų amžių. Tokio amžiaus ji gali sverti net apie 6 tonas, o aukštis gali siekti 15 metrų. Vidutinis šio kaktuso gyvavimo laikas – nuo 150 iki 175 metų. Tiesa, biologai mano, kad kai kurie kaktusai išgyvena ir daugiau nei 200 metų.
Parengta pagal „National Park Service“.
