Choro repeticija West Side Krikštytojo bažnyčioje visuomet prasidėdavo trečiadieniais 19 val. 20 min. 1950 metų kovo 1 dieną (trečiadienį) 19 val. 25 min. įvykęs sprogimas suniokojo bažnyčią. Sprogimas buvo toks galingas, kad nubloškė šalia esančią radijo stotį, taip pat išdaužė aplinkinių namų langus.
Tačiau visi 15 choro narių išvengė sužeidimų, o tai lėmė laimingas atsitiktinumas: visi choristai tą vakarą vėlavo į repeticiją.
Tikimybė, kad visi choristai vėluos, buvo itin maža – ypač turint omenyje vėlavimo priežastis. Dvi moterys pavėlavo dėl automobilio gedimo. Kunigas kartu su žmona ir dukra vėlavo todėl, nes paskutinę minutę prisireikė išlyginti suknelę. Kiti vėlavo, nes reikėjo užbaigti namų darbus, parašyti laišką arba sulaukti mėgstamos radijo laidos pabaigos. Dar vienas pramiegojo. Tuo tarpu kiti neturėjo išskirtinių priežasčių – paprasčiausiai vėlavo.
Tiesą sakant, neįmanoma apskaičiuoti tikslios tokių įvykių nutikimo vienu metu tikimybės. Tačiau praeities įvykiai parodė, kad vidutiniškai kiekvienas choristas pavėluodavo kas ketvirtą kartą – dėl ko tikimybė, kad visas choras pavėluos tą patį vakarą, buvo viena iš milijono.
Kaip ir minėta, vėlavimo priežastys buvo įvairios:
Kunigas Walteris Klempelas nuvyko į bažnyčią viską paruošti vakaro repeticijai. Jis užkūrė krosnį – dauguma choristų atvykdavo 19 val. 15 min., o bažnyčioje buvo vėsu – ir tuomet grįžo namo vakarienei. Tačiau 19 val. 10 min., kai buvo metas grįžti į bažnyčią kartu su žmona ir dukra Marilyn Ruth, paaiškėjo, kad M.Ruth suknelė sutepta. Teko palaukti, kol ponia Klempel išlygins kitą suknelę, todėl įvykus sprogimui jie vis dar buvo namie.
Dešimtokei Ladonai Vandergrift nesisekė spręsti geometrijos uždavinį. Ji žinojo, kad repeticija prasidėdavo numatytu laiku, todėl visuomet stengdavosi atvykti anksčiau. Tačiau tądien ji norėjo užbaigti spręsti uždavinį.
Royena Estes jau buvo pasirengusi išvykti, tačiau jos automobilis niekaip neužsivedė. Todėl ji kartu su seserimi paskambino Ladonai Vandergrift ir paprašė jas paimti. Tačiau Ladona vis dar sprendė minėtą geometrijos uždavinį, todėl seserys turėjo palaukti.
Sadie Estes istorija lygiai tokia pati, kaip Royenos. Visą dieną jos automobilis niekaip neužsivedė.
Leonarda Schuster kartu su savo mažąja dukterimi Susana visuomet atvykdavo 19 val. 20 min. Tačiau tą vakarą L.Schuster turėjo vykti į savo motinos namus, kad padėtų pasirengti misionierių susitikimui.
Tekinimo staklių operatorius Herbertas Kipfas būtų atvykęs laiku, tačiau užsisėdėjo prie svarbaus laiško. Jis negalėjo paaiškinti, kodėl taip nutiko, tačiau būtent dėl jo jis pavėlavo.
Stenografė Joyce Black paprasčiausiai tingėjo, todėl užsibuvo namuose iki paskutinės įmanomos minutės. Kai įvyko sprogimas, moteris jau buvo susiruošusi vykti.
Kadangi žmona buvo išvykusi, mašinistas Harvey Ahlas rūpinosi jųdviejų berniukais. Jis ketino juos vežtis kartu į repeticiją, tačiau užsišnekėjo. Kai pažvelgė į laikrodį, pamatė, kad jau vėluoja.
Pianistė Marilyn Paul planavo atvykti pusvalandžiu anksčiau. Tačiau po pietų ji užsnūdo, o kai motina pažadino ją 19 val. 15 min., moteris vos spėjo susiruošti.
Choro vadovė bei pianistės Marilyn mama ponia F.E.Paul vėlavo dėl to, kad vėlavo ir jos dukra. Pasirodo, ji dukrą mėgino pažadinti ir anksčiau, tačiau nesėkmingai.
Vidurinės mokyklos moksleivės Lucille Jones ir Dorothy Wood buvo kaimynės ir visuomet į chorą keliaudavo drauge. Lucille tarp 19.00 val. ir 19 val. 30 min. klausėsi radijo programos ir nespėjuosusiruošti laiku – kadangi norėjo išklausyti programą iki galo. Tuo tarpu Dorothy buvo priversta laukti savo draugės.
19.25 valandą West Side Krikštytojo bažnyčia sprogo, o sprogimas buvo girdimas visoje Beatričėje. Sienos išvirto į išorę, o medinis stogas iškart įgriuvo žemyn. Tačiau dėl jau minėtų priežasčių visi choristai vėlavo – to nebuvo nutikę niekada anksčiau.
Ugniagesiai manė, kad sprogimą sukėlė gamtinės dujos, kurios galimai dėl trūkusio vamzdžio tekėjo į bažnyčią – o kadangi buvo užkurta krosnis, įvyko sprogimas.
Parengta pagal „Snopes“.
