Pasaulietiniai analitikai mano, kad taip yra paprasčiausiai dėl to, kad tailandiečių maistas yra labai skanus, arba bent jau labai atitinka amerikiečių skonius. Tačiau pasirodo, yra žymiai paprastesnis paaiškinimas – Tailando vyriausybė už tai sumokėjo.
Naudodama gastrodiplomatijos ir kulinarinės diplomatijos taktiką, Tailando vyriausybė tyčia padidino Tailando virtuvės paplitimą už Tailando ribų, kad padidintų iš eksporto ir turizmo gaunamas pajamas, o taip pat išryškintų savo padėtį kultūrinėje ir diplomatijos scenose. 2001 metais Tailando vyriausybė įkūrė Pasaulinę Tailando restoranų kompaniją, kad visame pasaulyje įkurtų bent 3000 tailandietiškų restoranų. Tuo metu Tailando komercijos ministro pavaduotojas Goanpot Asvinvichit pasakojo, kad vyriausybė tikėjosi, jog restoranų tinklas bus kaip „tailandietiško maisto „McDonald‘s“. Pasirodo, vyriausybė rengė šefus savo kulinarinio rengimo centre, kad galėtų juos išsiųsti į užsienį, tačiau šis projektas formalizavosi ir žymiai sustiprino šias pastangas.
Tiesa, tailandietiško maisto „McDonald‘s“ restoranų tinklas taip ir netapo realybe, tačiau bendresnio pobūdžio tikslas padidinti vyriausybės remiamų restoranų skaičių užsienyje buvo pasiektas. Tailando vyriausybė ir toliau rėmė tailandietiško maisto populiarinimą užsienyje – ir tai pasiteisino.
Strategija siekiant padidinti restoranų skaičių buvo keleriopa, o ją vykdė ne vienas vyriausybės departamentas. Komercijos ministerijos Eksporto skatinimo departamentas, kuriam greičiausiai vadovavo ne virėjai, o biurokratai, sukūrė tris skirtingus „meistrų restoranų“ prototipus, kuriuos investuotojai galėjo pasirinkti kaip iš anksto sukurtus restoranų verslo planus – pradedant nuo estetikos ir baigiant meniu.
„Dramblio šuolis“ turėjo būti greito ir kasdienio maisto tinklas, kuriame žmogus galėtų pavalgyti už 5–15 dolerių. „Šaunus bazilikas“ turėjo būti vidutinės klasės restoranas, kuriame galima būtų pavalgyti už 15–25 dolerių žmogui;.„Auksinis lapas“ turėjo būti brangesnio maisto pasirinkimas, kuriame žmogus pavalgytų už 25–30 dolerių, o tokio restorano vidus būtų dekoruotas autentiškomis tailandiečių medžiagomis bei meno dirbiniais.
Eksporto skatinimo departamentas taip pat organizavo susitikimus tarp Tailando ir užsienio verslininkų, atliko rinkos tyrimus visame pasaulyje apie vietinių žmonių skonius bei siuntė Tailando virėjų institutų atstovus apmokyti šefus užsienio restoranuose.
Tuo tarpu Tailando Eksporto-importo bankas pasiūlė tailandiečiams paskolas – tiems, kurie siekė atidaryti restoranus užsienyje. Tailando Smulkaus ir vidutinio verslo vystymo bankas įkūrė paskolų infrastruktūrą teikti paskoloms maisto pramonei, įskaitant tailandiečių restoranus, iki 3 milijonų dolerių.
Viešos sveikatos ministerija 2002 metais išleido knygą „Tailando virėjų, gyvenančių užsienyje, vadovas“ – čia buvo pateikiama informacija apie darbuotojų samdymą, apmokymą, taip pat apie užsieniečių skonius.
Sveikatos ministerija, Pramonės ministerija, Tailando nacionalinio maisto institutas, viešasis Kasetsart universitetas ir Žemės ūkio ministerija bendromis pastangomis siekė platinti tailandiečių virtuvę užsienyje – nuo virtuvės šefų apmokymų ar eksporto iki tyrimų siekiant išsiaiškinti užsieniečių skonius. Naujojoje Zelandijoje Tailando virtuvės šefams netgi buvo sukurta speciali viza.
Ir visa tai suveikė. Prieš pradedant pasaulinę Tailando programą už Tailando ribų, visame pasaulyje buvo vos 5500 Tailando restoranų – kai tuo tarpu 2018 metais tokių restoranų visame pasaulyje jau buvo daugiau nei 15 000. Vien JAV šis skaičius padidėjo nuo 2000 iki 5000.
Atvėrus restoranus, šalies vyriausybė ėmė rūpintis, kad būtų užtikrinta jų kokybė ir jų vertė – kaip eksporto kanalo. 2017 metų rugpjūčio mėnesio duomenimis, 413 Tailando restoranų JAV buvo apdovanoti „Tailando pasirinkimas“ sertifikatais, kuriuos išduoda Tailando Komercijos ministerija, tokiu būdu pažymint jų kokybę ir autentiškumą. Tailandiečių restoranai pripažįstami net Meksikoje ar Nigerijoje.
Štai vieno Tailando restoranų Ghang Waan Springfilde (JAV) savininkas Tao Wudhapitakas sako, kad Tailando komercijos ambasadorius, įsikūręs Vašingtone, vieną vakarą lankėsi šio savininko restorane. Ambasadorius paprašė pakviesti pasikalbėti vadovą arba savininką, todėl T.Wudhapitako žmona nuėjo su juo pasikalbėti. Ambasadorius ėmė klausinėti, ar ji žinanti apie „Tailando pasirinkimą“ bei pareiškė, kad jis, ambasadorius, norėtų, kad restoranas gautų tokį sertifikatą.
Tailando diplomatai JAV ne tik ragauja maistą tailandiečių restoranuose, bet ir juos remia tiek logistiškai, tiek strategiškai. Johnas Sungkamee iš „Emporium Thai“ (Los Andželas) sako, kad kai jie gavo sertifikatą, pati Tailando Prekybos ministrė atvyko į jo restoraną ir pasikalbėjo apie tai, kaip šalis galėtų paremti restoraną atgabenant daugiau produktų iš Tailando. Ji pasiūlė galimybę reklamuoti tailandietiškus ryžius, taip pat parekomendavo tiekėjus, iš kurių galima būtų gauti šių ryžių. J.Sungkamee sako, kad Tailando restoranų savininkai visoje JAV palaiko ryšį tarpusavyje, o buvęs Tailando Generalinis konsulas Los Andžele yra aktyvus šios bendruomenės narys.
Kadangi tailandietiškas maistas JAV yra pakankamai stipriai įsitvirtinęs, Tailando vyriausybė siekia šalies virtuvę populiarinti naujuose regionuose, ypač Artimuosiuose rytuose. Vienas iš pagrindinių penkerių metų plano tikslų yra patekti į halal maisto eksportuotojų penketuką.
Tailando gastrodiplomatijos istorija atrodo sėkminga, todėl šią strategiją jau išbandė ir kitos šalys. Pavyzdžiui, Pietų Korėja 2009 metais skyrė dešimtis milijonų dolerių kampanijai „Korėjos virtuvė pasauliui“. Šiuo pavyzdžiu pasekė ir Taivanas bei Peru, taip pat Malaizija.
Net Šiaurės Korėja suprato maisto diplomatijos galią, ir dabar turi daugiau nei 100 restoranų tinklą, pavadintų „Pchenjanas“ – su šalies nacionaliniais patiekalais ir netgi muzikiniais pasirodymais. Tiesa, iš restoranų nuolatos bėga iš Šiaurės Korėjos atsivežti padavėjai, todėl projektas susidūrė su tam tikromis problemomis.
