Kažkur per vidurį tarp dabarties ir itin gilios senovės yra viduramžių medicina. Kembridžo universiteto bibliotekoje, Jungtinėje Karalystėje vykdomame naujame didžiuliame projekte ketinama surinkti unikalias ir nepakeičiamas šimtų metų senumo rankraštines knygas su tūkstančiais medicininių, o gal reikėtų sakyti „medicininių“, receptų ir viduramžių gydytojų tekstų.
„Šie rankraščiai suteikia puikių žinių apie viduramžių medicinos kultūrą, o juose esantys receptai atskleidžia, kaip prieš daugelį šimtmečių gydytojai bendraudavo su pacientais, – sakė Kembridžo universiteto bibliotekos viduramžių rankraščių specialistas Jamesas Freemanas. – Šie receptai mena viduramžių gyvenimo skausmą ir netikrumą. Viską, kas vyko, kai dar nebuvo antibiotikų, antiseptikų ir analgetikų“.
Švelniai pasakyta. Pavyzdžiui, podagrą – skausmingą uždegiminio artrito rūšį, kuri šiais laikais gydoma ibuprofenu ir keičiant mitybą – gydyti siūlyta į miltelius sumalant keptą sūdytą pelėdą, visa tai sumaišant su šerno taukais, kad gautųsi tepalas, ir tepant skaudančią vietą. Jei šitai neatrodo žiauru ir keista, yra ir kita alternatyva: ant ugnies iškepti šuniuką, įdarytą sraigėmis, ir keturkojo riebalus panaudoti tepimui.
Tiesą sakant, ingredientų, reikalingų viduramžių „gydymo“ praktikai, sąrašas „pribloškia“ savo apimtimi. Kai kurie ingridientai, kaip, pavyzdžiui, pirmiau išvardyti, šiurpūs ir labai specifiniai, tačiau kiti – tokie, kokius šiandien galima rasti bet kuriame prekybos centre – rozmarinas, pipirai ir pienas.
Visgi už šių keistų mikstūrų ir medicininių nesusipratimų slypi kai kas dar įdomesnio: pasakojimai apie žmogaus būklę.
„Už kiekvieno recepto slypi žmogiška istorija: ligos ir skausmo patirtis, taip pat noras gyventi ir būti sveikam, – sakė J.Freemanas. – Turbūt labiausiai jaudinantys yra tie gydymo būdai, iš kurių galime suprasti, ko vylėsi ir tikėjosi viduramžių žmonės: pavyzdžiui, receptas „kaip padaryti, kad vyras ir moteris susilauktų vaikų“, kaip sužinoti, ar moteris laukiasi berniuko, ar mergaitės, ir „kaip išvaduoti moterį nuo mirusio vaiko“.
Vykdomame projekte ši senovinė medicina bus perkelta į šiuolaikinį – skaitmeninį – pasaulį. Daugiau nei 180 rankraščių bus suskaitmeninti ir laisvai prieinami internete, Kembridžo skaitmeninėje bibliotekoje. Jie bus papildyti vertimais bei paaiškinimais, skirtais neprofesionaliam skaitytojui, o viduramžių praktikos tyrinėtojams bus suteikta galimybė ieškoti pagal raktinius žodžius.
„Prie kiekvieno rankraščio bus pridėtas įvadas, skirtas plačiajai auditorijai: jame bus paaiškinta, kas yra knygoje, ji bus įtraukta į platesnį kontekstą, aprašyta, kam ji priklausė, ar išskirta kas nors svarbaus apie jos istoriją“, – sakė J.Freemanas. – Tikslas – padėti ir mokslininkams, ir visuomenei suprasti, studijuoti ir vertinti šiuos unikalius ir nepakeičiamus artefaktus“.
Parengta pagal „IFL Science“.
