Pasak įvairių bulvarinių istorijų, garsusis XV a. eruditas išpranašavo pasaulio pabaigą, o užuominas apie datą paslėpė savo paveiksle „Paskutinė vakarienė“.
„Egzistuoja da Vinci kodas – tik ne tas, kurį išpopuliarino Danas Brownas“, – 2010 m. sakė Vatikano tyrinėtoja Sabrina Sforza Galitzia.
S.S.Galitzia, kuri, dirbdama Kalifornijos universitete, tyrinėjo L.da Vinci rankraščius, teigė, kad eruditas išpranašavo, jog pasaulio pabaiga prasidės 4006 m. kovo 21 d. Pasak S.Galitzia, L.da Vinci paslėpė žinią, „kad nebūtų puolamas“.
Kokia tiksliai buvo žinia, neaišku. Straipsniuose minima, kad S.S.Galatzia išsprendė „matematinį ir astrologinį“ galvosūkį, o tai esą įrodymų prasme prilygsta teiginiui „Tiesiog pasitikėk manimi“.
„ScienceInfo.net“ teigimu, S.S.Galatzia padarė išvadą išstudijavusi pagal L.da Vinci eskizus sukurtą gobeleną „Paskutinė vakarienė“, padovanotą Prancūzijos karaliui Liudvikui XIII – o kitur S.Galatzia teigė, kad lange virš Kristaus yra paslėptos užuominos, tačiau daugiau teiginių, kuriuos būtų galima analizuoti, nėra daug.
Leonardo da Vinci pasaulio pabaigos vizijos
Vis dėlto į gyvenimo pabaigą L.da Vinci parodė susižavėjimą apokaliptiniais įvykiais ir nupiešė keletą kataklizmų scenų serijoje, žinomoje kaip „Pasaulio pabaigos vizijos“.
Scenose vaizduojami iš dangaus krintantys ugnies kamuoliai ir verdančios jūros.
„Paskutiniais gyvenimo metais Leonardas ne kartą tiek piešiniuose, tiek užrašuose nagrinėjo kraštovaizdį užklupusios kataklizminės audros temą, – aiškinama „Royal Collection Trust“ interneto svetainėje. – Šią mirties ir destrukcijos maniją galima laikyti giliai asmenine menininko, artėjančio prie mirties, išraiška – menininko, kuris matė, kaip kai kurie iš jo didžiausių kūrinių buvo nebaigti arba sunaikinti jo akyse, ir kuris giliai suvokė visų daiktų, net pačios žemės, laikinumą.“
Kai kas teigia, kad piešiniuose vaizduojami L.da Vinci laikų įvykiai – pavyzdžiui, audros ir žemės drebėjimai. Tačiau tokių realių įvykių istorikai nerado, o L.da Vinci užrašuose piešiant paveikslą „Tvanas“ aprašomos apokaliptinės scenos.
„Tegul tamsus ir niūrus oras būna blaškomas priešingų vėjo gūsių ir apniukęs nuo nepaliaujamo lietaus, sumišusio su kruša, ir nešantis šen bei ten begalę nuo medžių nuplėštų šakų, susimaišiusių su nesuskaičiuojamais lapais, – rašoma jo užrašuose. – Visur galima regėti vėjų siautėjimo išlaužtus ir draskomus medžius ir upelių jau ardomus kalnų fragmentus, kurie patenka į šiuos upelius ir užtvindo jų slėnius, kol šėlstančios upės išsilieja iš savo krantų ir apsemia plačias žemes ir jų gyventojus.“
Britų karališkosios kolekcijos graviūrų ir piešinių skyriaus vadovas Martinas Claytonas BBC sakė, kad šis darbas rodo, jog Leonardo da Vinci suvokė žmonijos efemeriškumą ir tai, kad galiausiai viskas bus sunaikinta, tik tikriausiai ne 4006 m. kovo 21 d.
Parengta pagal „IFLScience“.
