Tyrėjai net turi terminą šiam sabotažo troškimui apibūdinti: „chaoso poreikis“.
Nors visi tam tikru lygmeniu įsitraukiame į sąmokslo teorijas, kai kurie iš šių įsitikinimų gali tapti pavojingi. Didėjantis dezinformacijos skleidimas internete ir jos įtaka paskatino tyrinėti sąmokslinio mąstymo psichologiją.
Remdamiesi ankstesniais tyrimais, Carletono universiteto politologė Christina Farhart su kolegomis apklausė 3336 asmenis JAV, tolygiai pasiskirsčiusius abiejose politinio spektro pusėse. Jie pateikė klausimų, kuriais siekė ištirti, ar respondentai labiau linkę dalytis sąmokslo teorijomis dėl to, kad jomis tiki, ar norėdami įspėti apie pavojų, ar dėl chaoso poreikio.
Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, Ch. Farhart ir komanda nustatė, kad tikėjimas sąmokslo teorija yra stipriausias veiksnys, lemiantis, ar asmuo yra linkęs skleisti ją socialiniuose tinkluose. Dažnai šie įsitikinimai kyla iš neišspręstų rūpesčių, su kuriais žmonės kovoja kasdieniame gyvenime.
Keista, bet naujieji duomenys nepatvirtina hipotezės, kad sąmokslo teorijų skleidėjai „skambina pavojaus varpais“, norėdami sustiprinti paramą prieš tariamą priešininką. Tai rodytų, kad sąmokslo teorijų skleidėjai yra motyvuoti palaikyti kultūrinę grupę, su kuria jie labiausiai tapatinasi.
Vietoj to, chaoso poreikis buvo stipresnis rodiklis, rodantis, ar apklaustieji manė norintys skleisti sąmokslo teoriją, ar ne. Tai rodo gilesnį sudėtingumą nei tiesiog „sirgimas už savo komandą“.
„Kai kurie asmenys dalijasi [sąmokslo teorijomis] specialiai tam, kad apšmeižtų politinius varžovus, kiti tai daro norėdami mesti iššūkį visai politinei sistemai“, – „Psypost“ sakė tyrėjai.
Kadangi tyrimas yra apžvalginis ir pagrįstas respondentų atsakymais, komanda negalėjo motyvacijos tiesiogiai susieti su dalijimosi veiksmu. Tačiau jie atsižvelgė į daugybę veiksnių, galinčių turėti įtakos rezultatams – įskaitant tai, kiek respondentai yra politiškai aktyvūs, jų patiklumą, amžių, lytį, pajamas ir etninę priklausomybę.
Tie, kurie jautė chaoso poreikį, dažniau teigė, kad visiškai sutinka su tokiais teiginiais, kaip, pavyzdžiui, „Mes negalime išspręsti mūsų socialinių institucijų problemų, turime jas sugriauti ir pradėti viską iš naujo“.
Sąmokslo teorijomis tikintys asmenys taip pat yra labiau linkę jomis dalytis, jei jiems būdingas šis chaoso poreikis.
Tačiau ši motyvacija net nebūtinai reikalauja, kad žmonės tikėtų ir tuo, kuo dalijasi. Atvirkščiai – atrodo, kad chaoso poreikį jaučiantys asmenys mano, jog internetinės dezinformacijos skleidimas yra pateisinamas, nes jie puola jiems nepatinkančią instituciją arba tiesiog siekia sušvelninti nuobodulio jausmą. Tai atskleidžia apklaustųjų pritarimas teiginiui: „Man reikia, kad aplink mane vyrautų chaosas – pernelyg nuobodu, jei nieko nevyksta“.
Tai atitinka ankstesnių tyrimų duomenis, rodančius, kad finansiškai ar socialiai nesaugiai besijaučiantys žmonės yra labiau linkę tikėti sąmokslo teorijomis. Tai taip pat paaiškintų, kodėl krizės metu, kai žmonės susiduria su finansiniais sunkumais, padaugėja sąmokslo teorijų.
Ankstesniais tyrimais taip pat patvirtinta, kad kitų apgaudinėjimas gali suteikti trumpalaikį kontrolės jausmą, kurio sąmokslus mėgstantiems žmonėms gali trūkti kitose gyvenimo srityse.
Taigi, atsižvelgiant į didėjantį stresą, su kuriuo daugelis susiduriame kasdieniame gyvenime, naujieji rezultatai tikriausiai neturėtų stebinti. Pavyzdžiui, JAV piliečiai susiduria su didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis, prastėjančia sveikata, didėjančiu finansiniu nesaugumu ir prastesniais švietimo rezultatais, dažnėjančiomis stichinėmis nelaimėmis ir didėjančiu mirtingumu.
„Mūsų išvados pateikia svarių įrodymų, leidžiančių manyti, kad asmenys yra linkę dalytis sąmokslo teorijomis socialiniuose tinkluose ne tik tam, kad sustiprintų esamus įsitikinimus, bet ir tam, kad sutelktų kitus prieš visą politinę sistemą“, – savo straipsnyje daro išvadą Ch. Farhart ir jos kolegos.
Šis tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Research and Politics“.
Parengta pagal „Science Alert“.
