Gyvatės yra viena iš gausiausių ir seniausių roplių grupių – ir nepaisant to, kad yra šaltakraujės, jos gali klestėti visuose kraštuose, išskyrus Antarktidą. Seniausios žinomos gyvatės fosilijos datuojamos maždaug 143–167 mln. metų, ir šie ropliai tiek sausumoje, tiek jūroje egzistuoja kur kas ilgiau nei bet kuris žmogaus protėvis – taigi, jei norite intelektą vertinti atsižvelgiant į paplitimą, atkaklumą ir ilgaamžiškumą, gyvatės patenka į geriausiųjų gretas.
Tačiau jei jums svarbiau tradiciniai informacijos apdorojimo įgūdžiai, tai karališkoji kobra gyvačių pasaulyje yra tikra proto galiūnė.
Nors anksčiau buvo manoma, kad Ophiophagus genties karališkosios kobros yra tik viena rūšis (Ophiophagus hannah), dabar paaiškėjo, kad iš tikrųjų yra keturios skirtingos karališkųjų kobrų rūšys – nė viena iš jų nėra tikra kobra – nes nepriklauso Naja genčiai.
Karališkosios kobros yra ilgiausios nuodingos gyvatės, kurių ilgis siekia iki 5,6 m ir kurios aptinkamos didžiojoje Azijos dalyje, nuo Indijos ir Kinijos iki Filipinų ir Sundos salų. Itin nuodingos karališkosios kobros išskiria neurotoksiškus nuodus, kurie paralyžiuoja nervų sistemą – dozės, išskiriamos vienu įkandimu užtenka, kad būtų nužudytas vienas suaugęs dramblys arba 20 žmonių.
Nepaisant to, kad gali pakelti trečdalį kūno nuo žemės ir pažvelgti suaugusiam žmogui į akis, karališkosios kobros, kaip ir dauguma kitų rūšių gyvatės, yra baikščios, atsargios – ir stebėtinai protingos.
Aktyviai medžiojančios karališkosios kobros aktyviai naudoja savo dideles smegenis medžioklėje – gali strategiškai persekioti savo auką, tarp kurių gali būti ir kitos nuodingos gyvatės. Nors oficialių tyrimų apie jų intelektą atlikta nedaug, neoficialūs duomenys rodo, kad karališkosios kobros geba įsiminti aplinką, savo prižiūrėtojus (jei jos laikomos nelaisvėje) ir kita.
Be to, karališkosios kobros yra vienintelė žinoma gyvačių rūšis, kuri savo jaunikliams kuria lizdus – iš aplinkinių lapų ir augmenijos suformuoja „piliakalnį“.
Parengta pagal „IFL Science“.