Lytinė atranka yra natūralios atrankos forma, kai požymiai evoliucionuoja, nes jie padidina individo galimybes pritraukti partnerius arba pranokti varžovus. Ji vyksta per partnerio pasirinkimą (tarpseksualinė atranka), kai individai teikia pirmenybę tam tikroms partnerių savybėms, ir konkurenciją (intraseksualinė atranka), kai tos pačios lyties individai konkuruoja dėl galimybės susirasti partnerį. Šis procesas paaiškina tokių savybių, kaip povų uodegos, elnių ragai ir elgesys per rują, evoliuciją, kuri gali tiesiogiai nepadėti išgyventi, bet padidinti reprodukcinę sėkmę.
Laikui bėgant lytinė atranka gali lemti sudėtingus požymius, ryškius lyčių skirtumus ir sudėtingas poravimosi strategijas. Tikėtina, kad lytinė atranka lėmė tokias vyrų savybes kaip stipri žandikaulio linija, išryškėjusi antakių briauna, kūno jėga, gilus balsas, ambicijos ir siekis įgyti turto. Pavyzdžiui, stipri žandikaulio linija ir ryški kaktos briauna yra susijusios su didesniu testosterono kiekiu ir suvokiamu genetiniu tinkamumu. Gilūs balsai rodo brandą ir dominavimą, o ambicijos ir turtai istoriškai didino reprodukcinę sėkmę – nes pritraukdavo partneres, kurios vertino stabilumą ir apsaugą.
Tyrimo autoriai Neilas R. Catonas ir Davidas M. G. Lewisas siekė patikrinti hipotezę, kad žmonių viršutinės galūnės buvo suformuotos atrankos, siekiant padidinti vyrų kovinį veiksmingumą. Jie pažymi, kad antropoidinių primatų patinų ir patelių viršutinių galūnių ilgis labai skiriasi. Atrodo, kad žmonių viršutinių galūnių ilgis irgi yra susijęs su koviniais gebėjimais.
Tačiau kadangi žmonės konfliktuose su gyvūnais ir kitomis grupėmis paprastai naudoja ginklus ir komandinį darbą, galūnių ilgio skirtumai tokiose kovose gali neturėti lemiamos reikšmės. Priešingai, galūnių ilgis yra svarbiausias konkurencijos, kai varžosi vyrai prieš vyrus, tipui, kai dažnai laikomasi taisyklių ir nenaudojami ginklai. Tokios kovos, kuriose dažniausiai vyksta grumtynės ir imtynės, dažniausiai baigiasi pasidavimu, o ne mirtimi. Kai kurie tyrimai rodo, kad žmogaus viršutinės galūnės išsivystė specialiai prisitaikiusios smūgiams į galvą ir veidą, kurie yra dažni vyrų tarpusavio kovų taikiniai. Tyrimo autoriai iškėlė hipotezę, kad žmogaus viršutinės galūnės galėjo išsivystyti siekiant padidinti galimybes nokautuoti priešininkus (nokauto hipotezė) ir juos sutramdyti.
Mokslininkai atliko keturis tyrimus. Pirmajame tyrime jie įvertino 715 UFC profesionalių kovotojų pečių plotį (pagal nuotraukas) ir palygino jį su jų kovos rezultatais per karjerą, analizuodami tokius veiksnius kaip smūgių tikslumas, smūginė gynyba, imtynių gynyba ir imtynių veiksmų tikslumas. Tarp šių kovotojų 113 buvo moterys.
Vėlesniuose tyrimuose jie nagrinėjo viršutinių galūnių ilgio skirtumus, palyginti su kitomis kūno proporcijomis įvairiose populiacijose. Tarp jų buvo UFC kovotojai iš pirmojo tyrimo, 5155 Kroatijos 3–18 metų amžiaus paaugliai (suskirstyti į 16 amžiaus grupių), 100 vyresnio amžiaus Singapūro suaugusiųjų ir 6068 JAV kariuomenės kariai iš JAV kariuomenės personalo antropometrinio tyrimo. Visi duomenys buvo gauti iš anksčiau paskelbtų tyrimų.
Rezultatai parodė, kad UFC kovotojai, turintys ilgesnes viršutines galūnes, apskritai sėkmingiau dalyvavo kovose. Tyrimo autoriai išbandė statistinį modelį, kuriame teigiama, kad didesnis viršutinių galūnių ilgis padidina tikimybę nokautuoti priešininkus, o tai savo ruožtu didina kovotojo sėkmę. Analizės patvirtino šį ryšį ir patvirtino nokauto hipotezę. Kita analizė parodė, kad ilgesnes viršutines galūnes turintys kovotojai taip pat buvo linkę pasiekti daugiau pergalių – o tai dar labiau prisidėjo prie jų sėkmės.
Kitų tyrimų rezultatai atskleidė, kad net ir kontroliuojant tokius veiksnius kaip amžius, ūgis, apatinių galūnių jėga ir pečių plotis, tarp vyrų ir moterų išliko reikšmingi viršutinių galūnių ilgio skirtumai. Vyrų viršutinės galūnės buvo santykinai ilgesnės nei moterų visose tirtose grupėse – UFC kovotojų, Kroatijos paauglių, vyresnio amžiaus Singapūro suaugusiųjų ir JAV kariuomenės karių.
„Viršutinių galūnių ilgis galėjo susiformuoti dėl vidinės lytinės atrankos, o tai turi reikšmės biologijos, antropologijos ir psichologijos mokslams“, – daro išvadą tyrimo autoriai.
Tyrimas atskleidžia viršutinių galūnių ilgio skirtumus tarp lyčių, taip pat sąsajas tarp viršutinių galūnių ilgio ir kovinių gebėjimų. Tačiau reikia pažymėti, kad šis tyrimas nepateikia galutinio atsakymo, kaip išsivystė viršutinės vyrų galūnės. Visiškai įmanoma, kad evoliucinis spaudimas, lėmęs ilgesnių viršutinių galūnių atsiradimą vyrams, buvo metimo galios poreikis, taigi ir medžioklės sėkmė. Vis dėlto tai nesutampa su argumentu, kad ilgesnės viršutinės galūnės padeda vyrams sėkmingiau kovoti su kitais vyrais.
Parengta pagal Psypost.com