Tai sudaro apie 17 proc. dramblių kūno ilgio – o tai reiškia, kad nors jie yra gyvūnai su didžiausiomis ausimis pasaulyje, bet jų ausys, palyginti su kūno dydžiu, nėra didžiausios. Pastarasis rekordas priklauso ilgaausiams šokliams (Euchoreutes naso) – na bet juk vis tiek įspūdinga turėti poros metrų dydžio ausis?
O kodėl dramblių ausys tokios didelės? Pasirodo, jų dydis turi praktinę priežastį: jos padeda drambliams atsivėsinti.
Toks didelis gyvūnas išskiria daug šilumos – ypač karštose savanose, miškuose ir pievose, kur jie gyvena. Tačiau, kitaip nei žmonės, drambliai iš tikrųjų neprakaituoja, pasakoja Mičigano universiteto (JAV) stuburinių paleontologas Williamas Sandersas, kuris specializuojasi fosilinių dramblių tyrimuose. Jie turi labai mažai kūno plaukų ir „įspūdingus vėsinimo prietaisus“ – masyvias ausis, užpildytas didelėmis kraujagyslėmis, kurios padeda milžiniškiems gyvūnams reguliuoti temperatūrą.
„Kai gyvūnui būna labai šilta, jis gali priversti kraują subėgti į ausis ir tada jas atkišti, – teigia Floridos gamtos istorijos muziejaus stuburinių paleontologijos kuratoriaus asistentas Advaitas Jukaras. Dramblių ausų oda plona, vos milimetro storio, o per jas einančios kraujagyslės yra didelės, todėl vienu metu drambliai per ausis gali perpumpuoti apie 20 proc. savo kraujo atsargų.
Kuo didesnės ausys, tuo didesnis jų paviršiaus plotas, išskiriantis šilumą į aplinkinį orą. Kadangi jose sruvenantis kraujas yra šiltesnis už orą, šiluma išspinduliuojama iš dramblio į aplinką. Vėsesnis kraujas grįžta atgal į kūną, taip padėdamas sumažinti bendrą gyvūno temperatūrą, aiškina A. Jukaras. Gyvūnai gali išplėsti arba sutraukti savo kraujagysles, priklausomai nuo to, ar vėsu, ar karšta, o tai padeda reguliuoti jų temperatūrą.
Pasak A. Jukaro ir W. Sanderso, fosiliniai duomenys patvirtina šią idėją. Mamutai, kurie yra šiuolaikinių dramblių giminaičiai, pirmiausia išsivystė Afrikoje. A. Jukaras pasakoja, kad jiems pradėjus keltis į šaltesnį klimatą, jų ausys palaipsniui mažėjo.
„Iš mumifikuotų gauruotųjų mamutų Sibire žinome, kad jų ausys buvo labai mažos, palyginti su Afrikos savanų drambliais, – aiškina W. Sandersas. – Jiems buvo svarbiau turėti kailį, tiesa? Jie buvo gauruoti dėl tam tikros priežasties – kad išlaikytų kūno šilumą. Taigi, viskas yra atvirkščiai.“
Nors drambliai greičiausiai turi dideles ausis, kad išlaikytų vėsą, jų dydis gali turėti ir kitą paskirtį. Kai kurie tyrimai rodo, kad drambliai ausis naudoja garso bangoms surinkti – ausys gali padėti jiems girdėti žemesnio dažnio garsus. Drambliai taip pat gali aptikti žemo dažnio vibracijas pėdomis, kuriose yra receptorių, galinčių perduoti vibracijas per jų kūną. Taigi, drambliai, naudodami pėdas ir didžiulius ausų kaulus, gali komunikuoti tarpusavyje dešimtimis kilometrų.
Didelės ausys padeda šiems itin socialiems gyvūnams ir kitaip bendrauti tarpusavyje, teigia W. Sandersas.
„Jie negali signalizuoti mojuodami letenomis, todėl turi signalizuoti kitais būdais“, – sako jis. Pavyzdžiui, drambliai, kurie ketina pulti, iškelia ausis į priekį ir pradeda jas greitai judinti, kad atrodytų didesni.
„Tai ženklas, kad jie tikrai įsiutę. Tai laikas, kai turėtumėte įjungti atbulinę pavarą arba labai greitai palikti teritoriją“, – aiškina mokslininkas.
Parengta pagal „Live Science“.