Suprasti, ką šiandien žinome apie žmonių ir jų šunų panašumus, yra svarbu, nes tai gali atskleisti, ar matomas fizinis ar charakterio panašumas turi įtakos tam, kaip mes vertiname santykius su savo augintiniais.
Ką sako mokslas?
Tyrimai, nagrinėjantys, kiek žmonės panašūs į savo šunis, siekia atsakyti, ar toks panašumas yra tikras, ir kaip jis veikia šeimininko bei šuns ryšį.
Neseniai atlikta tyrimų apžvalga apibendrino penkiolikos mokslinių darbų rezultatus, kurie nagrinėjo žmonių ir jų šunų panašumus tiek išvaizdos, tiek charakterio atžvilgiu.
Kalbant apie asmenybę, paaiškėjo, kad šunys ir jų šeimininkai neretai turi panašių bruožų – pavyzdžiui, abu gali būti ekstravertiški, draugiški ar linkę nerimauti.
Pastebėta, kad kai kurie žmonės linkę rinktis šunis, kurie primena juos pačius išvaizda – ypač jei kalba eina apie veislinius šunis.
Įdomu tai, kad nustatytas ryšys tarp moterų plaukų ilgio ir jų polinkio rinktis šunis su panašaus ilgio ausimis – trumpaplaukės moterys dažniau renkasi šunis su trumpomis ausimis.
Kitas tyrimas atskleidė, kad dažniausiai panašumas tarp šeimininko ir šuns pastebimas akių srityje.
Dar keli tyrimai nustatė ryšį tarp šeimininko kūno masės indekso (KMI) ir šuns antsvorio – tai greičiausiai susiję su jų bendru gyvenimo būdu.
Daugelis tyrimų remiasi šeimininkų atsakymais į klausimynus, todėl kartais manoma, kad rezultatai tėra pačių šeimininkų įspūdžių atspindys. Tačiau viename tyrime dalyviai, kurie nepažinojo šunų ir jų šeimininkų, buvo paprašyti pagal nuotraukas susieti juos poromis pagal panašumą. Įdomu tai, kad dauguma porų buvo atpažintos teisingai. Tai rodo, kad panašumą pastebi ne tik patys šeimininkai.
Panašumas kaip žmonių santykių atspindys
Kodėl taip nutinka? Viena iš hipotezių siejama su mūsų evoliucine praeitimi. Žmonės nuo seno linkę burtis į grupes su tais, kurie yra panašūs mąstysena ar elgesiu – taip buvo lengviau bendradarbiauti ir išgyventi. Panašūs procesai gali lemti ir mūsų ryšį su šunimis.
Panašumai dažnai pastebimi tarp žmonių ir jų veislinių šunų – mat veislėms dažnai būdingi tam tikri bendri elgesio bruožai, ir šeimininkas gali bandyti pasirinkti į save elgesiu panašesnį augintinį.
Dar viena priežastis, kodėl šeimininkai ir jų šunys gali būti panašūs, yra abipusis emocinis ryšys ir tarpusavio įtaka: žmonės net nesąmoningai gali skatinti tam tikrą šuns elgesį pagal savo įpročius, o šuns emocijos bei veiksmai ilgainiui gali atspindėti šeimininko būsenas.
Panašumas – ne vienintelis dalykas, siejantis mus su šunimis
Nors žmonės ir jų šunys kartais būna panašūs, tyrimai rodo, kad svarbiausia santykiuose yra suderinamumas. Pavyzdžiui, energingas ir žaismingas šuo gali puikiai tikti ramesniam, intravertiškam šeimininkui – juk toks šuo gali paskatinti daugiau judėti, būti gryname ore.
Dalijimasis džiaugsmo ar net liūdesio akimirkomis su mylimu augintiniu stiprina draugystės ir paramos jausmą.
Svarbu suprasti, kad net jei žmogus ir šuo nėra panašūs, jie gali puikiai sutarti. Kaip ir tarp žmonių, svarbiausia – ne išvaizdos ar charakterio panašumai, o gebėjimas užmegzti ryšį, palaikyti vienas kitą, priimti vienas kito skirtumus ir kurti abipusį supratimą, rašo „Science Alert“.