Pirmieji jenglotai
Manoma, kad pirmasis jenglotas „pasirodė“ Indonezijoje, o jei tiksliau – Javos saloje, 1997 m. Pasakojimuose teigiama, kad šias būtybes galima rasti įvairiose vietose – pavyzdžiui, po žeme, medžių kamienuose ar ant namo stogo. Dažniausiai jenglotai yra maždaug 5 cm aukščio ir yra panašūs į mažus žmones – tik su aštriomis iltimis, ilgais nagais ir plaukais.
Kai kurie šias būtybes laiko vampyrais, nes jos tariamai maitinasi krauju – nesvarbu, gyvūno ar žmogaus. Pasak mito, jengloto šeimininkas turi kiekvieną dieną jam duoti lašelį kraujo – o jei ne, aplink jį esantiems žmonėms ims nesisekti. Beje, kraujas neturėtų būti duodamas tiesiogiai, o tik padėtas šalia jengloto. Kai kurie žmonės tiki, kad ši būtybė atgyja kai niekas nemato, ir tą kraują išgeria. Kiti sako, kad jenglotas geba pasisavinti kraują jo net neliesdamas.
Iš kur kilo jenglotai?
Yra legendų, kuriose teigiama, kad jenglotai kažkada buvo žmonės – atsiskyrėliai, praktikavę uždraustą magiją ir ieškoję būdo gyventi amžinai. Tokiam žmogui mirus, žemė jo kūno nepriimdavo, tik sumažindavo jį ir paversdavo jenglotu.
Sakoma, kad dažniausiai jie yra randami tada, kai vietiniai šamanai atlieka magiškus ritualus, tačiau būtybė gali nuspręsti pasirodyti ir pati. Kita versija – tai yra antgamtiškos būtybės, kurios buvo sugautos ir prijaukintos, taip pat, kad tai – reta gyvūnų rūšis vis dar nežinoma mokslui.
Malaizijos gydytojas Muhammadas Syakiras Azmi teigia, kad jenglotai gali būti pagaminti iš įprastų medžiagų ar gyvūnų gemalų. Nors apskritai šios paslaptingos lėlės nėra labai brangios, tos, kurios yra pagamintos iš gemalo, yra laikomos efektyvesnėmis ir dėl to yra parduodamos brangiau.
Tikima, kad jenglotai tarnauja savo šeimininkui įvairiais būdais, pavyzdžiui, jį saugo, neša sėkmę ar net gi keršija jo priešams.
Jenglotų parodos ir tyrimai
Jenglotų parodos vyksta Malaizijoje ir Indonezijoje. Tie, kurie nepalaiko idėjos, kad tai žmogaus pagaminta lėlė, sako, jog jenglotas gali būti nužudytas – jei jis yra uždaromas butelyje ir negauna kraujo. Dėl to eksponuojamos lėlės, anot taip manančių, yra mirusios ir dėl to saugios.
Jenglotais susidomėjo ir mokslininkai – todėl buvo atlikta keletas tyrimų. 2009 m. tirti jengloto plaukai parodė, kad tai – žmogaus plaukai, paprasčiausiai implantuoti lėlėje. Tyrimas taip pat paneigė idėją, kad tai – reta gyvūnų rūšis, kuri gyvena giliai Indonezijos džiunglėse.
Parengta pagal „Ancient Origins“.