„Tai, ką pamačiau, buvo neįtikėtina“, – sakė kūną radęs piemuo.
Kūnas buvo puikios būklės, drabužiai nepažeisti, o šalia gulėjo asmens tapatybės kortelė su Nasiruddino vardu. Policija patvirtino, kad tai – vyras, kuris dingo prieš 28 metus.
Nasiruddinas ir jo brolis Kathiruddinas po šeimyninio konflikto paliko namus ir arkliu išjojo į kelionę.
Kathiruddinas pasakojo, kad tą rytą jie atvyko į slėnį, o apie pietus jo brolis įėjo į kalnus ir nebegrįžo. Jis sakė, kad mėgino Nasiruddiną surasti pats, o vėliau paprašė vietinių pagalbos, tačiau nepaisant pastangų, brolio taip ir nepavyko rasti.
Manoma, kad Nasiruddinas tuomet galėjo įkristi į plyšį ledyne – ir jo kūnas ilgainiui liko įšalęs lede.
Ekspertai aiškina, kad kūnas išliko puikios būklės dėl specifinių sąlygų ledyne.
„Kai žmogaus kūnas įkrenta į ledyną, stiprus šaltis jį greitai užšaldo, neleisdamas suirti“, – aiškina Islamabado universiteto COMSATS (Pakistanas) profesorius Muhammadas Bilalas. Anot jo, dėl deguonies ir drėgmės trūkumo prasidėjo natūralus mumifikacijos procesas.
Mokslininkas pabrėžia, kad šio radinio būtų nepavykę aptikti, jei ne klimato kaita. Regione iškrenta vis mažiau sniego, o intensyvi Saulės spinduliuotė spartina ledynų tirpimą. Būtent dėl šio proceso Nasiruddino kūnas, įšalęs beveik tris dešimtmečius, pagaliau buvo aptiktas.
Tai ne pirmas kartas, kai atradimas padarytas tirpstant ledynams. Anksčiau tirpstančiame Sibiro lede mokslininkai aptiko puikiai giliai įšalusį mumifikuotą jauno gauruotojo raganosio kūną, taip pat raguotąjį vieversį ir dviejų mėnesių šuniuką. O štai Liachovskio salose slypėjo puikiai išsilaikęs suaugusio urvinio lokio kūnas.
Parengta pagal BBC ir tech.wp.pl.