Praėjus daugiau nei dešimčiai metų po to, kai sonaras giliai Baltijos jūroje atskleidė keistą apskritą formą su laiptus primenančiomis formomis, paslaptinga struktūra ir toliau kelia diskusijas. Šis didžiulis objektas, žinomas kaip Baltijos jūros anomalija, buvo atrastas 2011 m. Švedijos lobių ieškotojų ir vėliau sulaukė didelio dėmesio, kai laida apie tai buvo parodyta „Discovery Channel“ – bei objektas aprašytas daugelyje tarptautinių ataskaitų.
Originalų sonaro vaizdą paskelbė nardymo grupė „OceanX“ – ir nuo tada ši anomalija tapo jūrų paslapčių tyrimo objektu, apimančiu geologiją, spekuliacijas ir mokslinę fantastiką. Sonaro signalas virto tikra mįsle
Viskas prasidėjo nuo to, kas turėjo būti paskutinis sonaro įjungimas. „OceanX“ komandos vadovai Peteris Lindbergas ir Denisas Åsbergas ruošėsi užbaigti devynių dienų ekspediciją Botnijos įlankoje – atokioje jūros dalyje tarp Švedijos ir Suomijos – ir nusprendė paskutinį kartą nuskenuoti jūros dugną. Tai, ką jie rado, nustebino: tobulai apvalus objektas, esantis apie 90 metrų po paviršiumi.
Objekto skersmuo buvo apie 60 metrų, jis buvo iškilęs, kupolo formos, su laiptų formos elementais, besileidžiančiais į tamsią centrinį skylę. Netoli nuo radinio, vos 200 metrų atstumu, sonaras aptiko dar vieną nepaaiškinamą objektą. „Buvome tikrai nustebinti ir sugluminti, – prisimena D. Åsbergas. – Tai nebuvo laivo nuolaužos.“ Jų pirmoji prielaida buvo, kad tai gali būti natūralus uolų darinys. Tačiau, parodžiusi duomenis geologams ir jūrų biologams, komanda sulaukė vieningos reakcijos: niekas anksčiau nieko panašaus nebuvo matęs.
Kai technologija veikia nepakankamai gerai
Padėtis tapo dar keistesnė, kai „OceanX“ grįžo į tą vietą ir pradėjo nardyti aplink anomaliją. Pasak narų Stefano Hogerborno, elektros prietaisai ir net palydoviniai telefonai netoli struktūros veikė netinkamai. „Visi elektros prietaisai, taip pat ir palydovinis telefonas, nustojo veikti, kai buvome virš objekto, – teigia jis. – Kai nutolome apie 200 metrų, jie vėl pradėjo veikti.“ Keisti pranešimai ir mokslinės fantastikos kūriniams būdinga objekto forma sukėlė daugybę teorijų internete. Kai kurie spėliojo, kad tai sudužęs NSO, kiti siūlė labiau žemiškas idėjas – įskaitant slaptą Antrojo pasaulinio karo bunkerį, nacių ginklą ar net seniai dingusią Atlantidos tipo civilizaciją. Mokslas atmeta, bet klausimai lieka
Per kelerius metus po atradimo mokslininkai bandė išsiaiškinti anomalijos kilmę. „OceanX“ komanda iš vietos paėmė fizinius mėginius, kuriuos ištyrė Stokholmo universiteto jūrų geologas dr. Volkeris Brüchertas. Jo išvados iš pirmo žvilgsnio buvo neįdomios: didžiąją dalį medžiagos sudarė granitas, gneisas ir smiltainis – paprastos uolienos, greičiausiai susiformavusios per paskutinį ledynmetį.
V. Brüchertas netgi pastebėjo ypač didelį mėginį, panašų į vulkaninę uolieną – todėl jis spėjo, kad šis darinys galėjo susidaryti dėl povandeninio vulkano arba ledynų judėjimo prieš daugiau nei 140 000 metų. Tačiau ne visi su tuo sutinka. Teksaso universiteto (JAV) geologas Steve’as Weineris atliko savo tyrimus ir padarė išvadą, kad medžiaga sudaryta iš „metalų, kurių gamta pati negali atkurti“. Šis teiginys plačiai paplito, jis vis dar aptarinėjamas – bet nėra pagrįstas jokiais recenzuojamais moksliniais tyrimais.
Natūralus darinys ar kažkas pamiršta?
Kai anomalija sulaukė daugiau dėmesio, „Discovery Channel“ parengė apie ją reportažą, o per kelerius metus paaiškėjo nauji duomenys. Daugelis ekspertų, tarp jų ir jūrų archeologas Göranas Ekbergas, dabar linkę manyti, kad tai tikriausiai yra morena – ledyno paliktas akmenų ir nuosėdų krūva. Nors jos simetrija tikrai keista, kaip sako G. Ekbergas, „gamta yra sukūrusi ir keistesnių dalykų nei šis“. Net vienas iš pirmųjų šią anomaliją atradusių narų Peteris Lindbergas neturi aiškaus atsakymo. „Buvau didžiausias skeptikas, – sakė jis. – Tikėjausi rasti tik akmenį. Man tai buvo nuostabi patirtis.“
Jis pripažįsta, kad struktūrą vis dar sunku tiksliai apibūdinti – iš dalies dėl to, kad „įvairūs mokslininkai turi daug skirtingų teorijų“. Nepriklausomai nuo jos kilmės, Baltijos jūros anomalija lieka viena iš įdomiausių povandeninių atradimų per pastaruosius dešimtmečius, rašo „Daily Galaxy“.